Vėdinimo projektas

Pasidariau savo namo vėdinimo projektą. Name bus minimaliai natūralaus vėdinimo šachtų, kadangi bet kuri šachtą ar kaminas tai papildomas šilumos nuostolių taškas.
Kadangi katilinėje bus statomas kondensacinis dujinis katilas, jam yra reikalinga viena natūralaus vėdinimo šachta - to reikalauja dujininkai. Na ir žinoma katilinėje yra padarytas kaminas katilo dūmams išmesti virš stogo. Ilgai svarsčiau, ką daryti su virtuvės gartraukio išmetimu ar jungti prie rekuperatoriaus spec. penktos atšakos ar jungti išmetimą į atskirą šachtą. Nusprendžiau vis dėlto jungtį gartraukio išmetimą į atskirą kamino šachtą. Kodėl?  Todėl, kad rekuperatoriaus "penktoji" ašaka šilumos neatgauna, per ją šalinamas oras neeina per šilumokaitį (per gartraukį šalinamas oras  yra užterštas ne vien kvapais bet ir riebalais, kurie yra kenksmingi šilumokaičiui. Aktyvavus ištraukimą per penktą atšaką atitinkamai bus mažiau traukiama iš kitų patalpų, o tai reiškia stipriai sumažės rekuperacija ir žiemos metu tiekiamas oras bus mažai pašildomas šilumokaityje ir teks nemaža apkrova elektriniam šildytuvui, kuri planuoju naudoti minimaliai arba visai išjungti nustatęs "vasaros" režimą.
Taigi, pradžiai apskaičiavau oro kiekio poreikį kiekvienam kambariui:

 Rekuperatorių planuoju kabinti katilinėje. Šviežio oro paėmimo ir šalinamo angos buvo padarytos sienoje, kai dar buvo keliamas namo mūras. Į sieną  buvo įleistos ortakių gilzės:

Darant name rekuperaciją, pagrinde yra dvi ortakių išvedžiojimo schemos:
I.  Oro tiekimo ir šalinimo skirstytuvai yra montuojami kiekvienoje gyvenamoje patalpoje (miegamasis, svetainė, vaikų kamb), iš WC ir virtuvių daromas tik ištraukimas, į koridorių tik padavimas.
II. Oro tiekimo skirstytuvai yra įrengiami tik gyvenamose patalpose be ištraukimo, o ištraukimas daromas tik WC, vonioje ir virtuvėje. Koridoriaus patalpa yra kaip migruojanti pratekančiajam orui iš gyv. patalpų į užterštas.
Ir pirmą ir antrą schema yra gera, montuotojai siūlantys vieną ar kitą schemą yra abipusiai teisus.
Aš stengiuosi laikytis pirmos schemos įrengimo dėl šių priežasčių:
a)  Įrengus pagal II schemą tarp patlpų privalo vaikščioti oras t.y. duryse turi būti įrengtos pratekėjimo grotelės arba durys turi turėti bent apačioje 1,5cm tarpą. Basom kojom stovint prie uždarų durų gali justi skersvėjį ir trauką;
b) Įrengus II schemą nukenčia garso izoliacija tarp patalpų;
c) Noriu, kad patalpose būtų nepriklausomas vėdinamas t.y. į tą pačią patalpą ir paduodu ir ištraukiu orą. Kaip sakoma"savas kvapas yra savas kvapas" :)
d) Lyginant I schemos įrengimo kaštus su II schemos kaštais mes labai nedaug išbranginame sistemą t.y. prisideda keletas metrų vamzdyno, bet tai lyginant su visos rekuperacijos įrengimu yra labai nedaug. II schema yra labai gerai tada, kai patalpose nėra aukščio ir ortakyno norima vedžioti minimaliai.
Vėdinimo projektas:

Cinkuotos skardos ortakius visus vedžiosiu po apšiltinta perdanga, vėliau visur bus montuojamos gipso lubos. Maksimalus aukščio praradimas bus 160mm. Tose vietose, kur kertasi du vamzdžiai bus naudojamos kryžmės. Tai yra spec. detalė kuri leidžia prasilenkti dviems vamzdžiams nesumažinus toje vietoje aukščio.
Pats rekuperatorius bus su rotaciniu šilumokaičiu  300m3/h našumo ir 1kw elektriniu šildytuvu. Modelis "Komfovent Domekt-REGO-400VE-EC-C4plus"
Įrenginys turi ekonomiškus EC variklius, kurių valdymo galimybės yra labai plačios. Prie įrenginio atsivesiu TCP/IP internetinį kabelį, kad ateityje galėčiau pajungti prie PC ir iš jo valdyti vėdinimo įrenginį.
Taip pat, yra viena labai svarbi ir gera funkcija, kuri nieko iš principo nekainuoja, bet apie kuria daugelis pamiršta - tai "OVR funkcija" Jos veikimo principas:
OVR - tai įrenginio ketvirtas greitis, kuris yra laisvai programuojamas ir aktyvuojamas nuotoliniu būdu. Jei tarkim, įrenginys veikia minimaliu našumu arba visiškai yra išjungtas, aš nuėjęs į WC arba į vonią ir uždegęs šviesą, rekuperatorius iškart pasileidžia "OVR" užprogramuotu našumu. Šį funkcija yra aukščiausio prioriteto ir paleidžia įrenginį net jei jis yra išjungtas. Mano atveju, kadangi yra du WC, aš nusivedu laidus iki įrenginio iš kiekvieno san mazgo ir juos su dubliuosiu. Neprametus elementaraus dviejų gyslų laido šios funkcijos neturėsite.
Prie įrenginio montuoju triukšmo slopintuvus. Ant oro padavimo linijos montuosiu galingą pertvarinį stačiakampį STS triukšmo slopintuvą. Jis slopiną triukšmą kelis kart daugiau lyginant su apvaliais triukšmo slopintuvais. Ištraukimui iš patalpų turėtų pakakti ir apvalaus slopintuvo.
Ant šviežio oro paėmimo montuoju uždaromą motorizuotą sklendę, kuri užsidarys kai bus išjungtas rekuperatorius. Ant oro išmetimo užtenka atbulinio vožtuvo.
Oro srauto reguliavimo sklendes stengiausi suprojektuoti tokiose vietose, kad ateityje, kai bus užsiūtas gipsas prie jų būtų galima prieiti. Man pavyko jas visas sukišti į sieninę spintą, kur nesimatys lubose sumontuotos aptarnavimo durelės.
Aš niekaip nesuprantu, kodėl virtuvinių gartraukių gamintojai taip mažai gamina gartraukius su išneštais ventiliatoriais arba visai be ventiliatoriaus. Nekenčiu, kai virtuvinis gartraukis siaubingai triukšmauja. Dėl to, planuoju gartraukio ventiliatorių TD-500/160 įrengti WC virš lubų, o prieš ventiliatorių planuoju įrengti apvalų triukšmo slopintuvą. Kokį naudosiu gartraukį dar nesu apsisprendęs, kadangi tokių gartraukių, be ventiliatoriaus yra labai mažai arba jie kainuoja brangiau, nei su tais integruotais ventiliatoriais. Vienas iš galimų variantų Soler Palau gartraukis
Svarstau net tokį variantą, pirkti elementarų pigų gartraukį su ventiliatoriumi ir tą ventiliatorių išlupti.
Daryti gartraukį, veikiančio ant recirkuliacijos  su angliniais filtrais nesvarsčiau. Man nelabai patinka, kai gartraukio oras gražinamas atgal į patalpas, kadangi su oru atgal į patalpas gražinama ir nemažai drėgmės. Beje, anglinių filtrų eksploatacija nėra labai pigi.

Jei Jums reikia pagalbos dėl rekuperacijos projekto padarymo ar įrengimo Jūsų name ar bute kreipkitės, galėsiu padėti ;-)