Šiuolaikinis sandarus namas (tokį mes siekiame pastatyti) negali apsieiti be priverstinio vėdinimo. Deja daugelis žmonių statydami namus vis dar mano, kad vėdinimas name yra labiau komforto reikalas, o ne būtinybė. Siekdami padaryti namą eikvojanti kuo mažiau šilumos energijos, statome sandarius šiltus langus, šiltiname ir sandariname namo "dėžutę", taip pat daroma kuo mažiau natūralių ventiliacinių šachtų, kadangi bet kuri šachtą yra nemažas šilumos nuostolis. Neturint priverstinio vėdinimo belieka kambarius vėdinti atsidarius langus, taip išleidžiant žiemą į lauką brangią šilumą. Kartais toks vėdinimo būdas yra nepakankamas ir prasideda problemos su pelėsio atsiradimu. Nesant priverstiniam vėdinimui į namo vidų yra ženkliai didesnė oro infiltracija iš lauko (pvz. įjungtas gartraukis, tada lauko oras į namą patenka per nesandarumus). Žiemos metu, taip papildomai apkrauname šildymo sistemą, nors tuos šildymo kaštus pridedam namo šildymui, o ne vėdinimui.
Mano darbas jau ne vienerius metus yra susijęs su vėdinimu. Pasistengsiu čia išdėstyti savo nuomonę, dėl ko kartais žmones nusivilia įsirengę priverstinę vėdinimo sistemą. Pabrėžiu, kad tai yra tiktai mano nuomonė ir nebūtina jos traktuoti kaip taisyklę:
1. Blogas namo vėdinimo projektas, techninis sprendimas. Yra prigalvota įvairių namo vėdinimo sistemų, kurios manau buvo kuriamos siekiant turėti rinkoje išskirtinumą, bet jokių būdu ne siekiant vartotojui ekonomijos. Tokios sistemos kaip:
*"Aereco" - paduoda orą į patalpas per spec. orlaides ir ištraukia orą per ištraukimo ventiliatorių arba turbiną;
*įvairus decentralizuoti rekuperatoriai, kur per tą pačią skylę ir traukia orą ir pučia jį atgal į patalpas. Kaip pvz. "Lunos", "Meltem", "Mitsubishi" ir kt. Šie įrenginiai montuojami į kiekvieną patalpą, ar pakeičia jie orą, labai didelis klausimas, kadangi oras pučiamas-traukiamas toje pačioje vietoje. Vienintelis šių sistemų privalumas yra tas, kad nereikia vedžioti ortakių ir yra alternatyva tiems, kas visai neįsirengė name vėdinimo.
Šios aukščiau išvardintos sistemos kartais kainuoja labai panašiai arba net brangiau už normalią rekuperacinę centralizuotą namo vėdinimo sistemą, o kokybišką orą su šia įranga labai abejoju ar turėsite.
2. Vėdinimą instaliuojančio (projektuojančio) montuotojo nepakankama kvalifikacija. Įrengus per mažus ortakius, per silpnus triukšmo slopintuvus, ar oro skirstytuvus prasideda problemos su sistemos triukšmu. Vartotojas vargsta su triukšmu, kol galiausiai iš vis išjungia visą sistemą.
3. Blogas rekuperatoriaus tipo pasirinkimas. Lietuvoje labai stipriai yra propaguojami ir reklamuojami priešpriešinių srautų plokšteliniai rekuperatoriai. Taip, jų naudingumo koeficientas yra deklaruojamas labai nemažas, bet deja mūsų klimatinėms sąlygoms jie visiškai netinkami. Jie bijo minusinės temperatūros ir, kad išvengti užšalimo reikalauja papildomų eksploatacinių kaštų, arba tenka žiemos metu, kai vėdinimo labiausiai reikia, laikyti rekuperatorių išjungta. Rekomenduoju rinktis rotacinius rekuperatorius. Jų naudingumas nenusileidžia priešpriešinių srautų plokšteliniams rekuperatoriams, o ir šaltam žiemos orui yra nereiklus. Rotacinis šilumokaitis teoriškai gali šiek tiek pasimaišyti šalinamo oro į tiekiamą orą, bet tai yra labai mažas kiekis t.y. tik 1,0 - 1,5% užteršto oro. Daugelį žmonių tai gąsdina ir atstumia nuo rotoriaus pasirinkimo, bet pagalvokite apie tai, kad atidarydami WC duris jus oro sumaišote pro duris šimtus kartu daugiau.
4. Rekuperatoriaus ne ekonomiški elektros varikliai. Šiuolaikiniai rekuperatoriai gaminami su labai mažai eikvojančiais varikliais EC arba DC tipo. Pasirenkant įrenginį siūlau į tai atkreipti dėmesį. Be to, EC tipo varikliai turi ženkliai daugiau galimybių valdyme.
5. Jei name yra apšiltinta perdanga, o ne stogas, jokių būdu nesugalvokite išvedžioti ortakius šaltoje palėpėje. Pagalvokite logiškai, kokio storio jus šiltinote perdangą ir kokio storio izoliuojami palėpėje einantys ortakiai. Dažniausiai izoliacijos storis neviršija 50 mm. Per taip įrengtą palėpės ortakį Jus ne tik turėsite didelius šiluminius nuostolius, bet ir bus problemų su kondensatu ortakio viduje. Taip instaliuotos sistemos nebus galima išjungti žiemos metu, nes šiltas patalpos oras kils pro difuzorių ir ortakyje atvėsęs kondensuosis jo viduje.
Sekančiame poste pasistengsiu apžvelgti savo namo vėdinimo projektą.
Pritariu , siuolaikiniai namai neimanomi be rekoperatoriaus. Manau reike nepagaileti keliu simtu vedinimo projaktui , kad neprisidarytum nesamoniu. Arba skirti dauk laiko ir viska istudijuoti paciam :) . Seip tai labai geras tavo blogas , smagu , malonu skaityti :)
AtsakytiPanaikintiRaituzai, ko geri dirbsi su vėdinimu? :)
AtsakytiPanaikintiTai kaip suprantu pats statysi rekuperatorių su rotaciniu šilumokaičiu. Kiek kubų bus? Koki plotą/ tūrį žadi vėdinti?
Jau pradėjau name vėdinimo montavimą, bet nespėju aprašyti bloge. Rekuperatorius be abejo bus statomas su rotaciniu šilumokaičiu apie 300m3/h. Vėdinamo ploto apie 129m2. Išsamiau apie projektą bus kitame poste :)
PanaikintiPagal parametrus matau tik viena varianta - Komfovent Domekt REGO 400V(E/W) :)
PanaikintiGeras variantas, rekomenduoju :D
Būtent tokį modelį ir planuoju montuoti "Domekt-REGO-400VE-EC-C4plus"
Panaikintipas mane toks jau kabo prie lubu pritvirtintas. Kol kas dar neisbandytas.
PanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiLabas, kokia tavo nuomonė apie žemės šilumokaičius? Ar nesvarstei įsirengti? Kokios ortakius naudosi plastikinius ar skardinius?
AtsakytiPanaikintiSveiki Mindaugai, apie žemės šilumokaičius sau montuoti tikrai nesvarsčiau, bet apie tai domėjausi. Aš asmeniškai esu prieš žemės šilumokaičius, kadangi šį investicija ne greitai atsipirks.
Panaikinti1. Žemės šilumokaičio įrengimo kaina gali kainuoti apie 8000-12000Lt (jei klystu dėl sumos pataisykite);
2. Žemės šilumokaityje bus papildomas orui pasipriešinimas, kuri turės įveikti ventiliatoriai, atitinkamai vartos daugiau elektros.
3. Kaip su žemės šilumokaityje bakterijomis ir užsiteršimu? Norint išvengti bakterijų reiktų naudoti "rehau" plastikinius vamzdžius su sidabro padengimu.
4. Kaip ir minėjau, rotacinis šilumokaitis niekuo neatsilieka nuo plokštelinio šilumokaičio efektyvumo, tai kam tada vargti su žemės šilumokaičiu ir plokšteliniu rekupo įrengimu?
Ačiū, Jums už atsakymą. O ką manote dėl plastikinių ortakių? Taip galima sutaupyti medžiagų ir tuo pačiu pinigų, nedarant aukštesnių patalpų...
PanaikintiSu plastikiniais ortakiais nemanau, kad pavyks sutaupyti pinigų, kadangi jei imsite labai mažo skersmens plastikinius vamzdžius, tai vėliau, tuos vamzdžius teks apjunginėti, kad pasijungti prie oro išleidejo, o tos kolektorines dėžutės nemažai kainuoja. Be to, jei užmažintas bus ortakio skersmuo, jame didėja pasipriešinimas, triukšmas...
PanaikintiJokių būdu nenaudokite lanksčių gofruotų vamzdžių. Juos montuoti yra lengviausiai, bet juose bus didelė turbulencija ir su tuo susiję pašaliniai reiškiniai. Gofras galima montuoti tik oro skirstytuvų pajungimui.
Būtų įdomi visa vėdinimo sąmata pradedant nuo projekto, vamzdžių, pajungimo ir aparato. Žinau, kad pačiam kitos kainos, bet kiek kainuotų viskas gerai pasidėrėjus eiliniam pirkėjui :). Kadangi kol kas nesiryžtu savam name statyti rekuperatoriaus.
PanaikintiTuriu tokį įdomų pavyzdį, mūsų dabartiniai kaimynai įsigiję naujai pastatytą nebaigtą namą, kuriame jau buvo pravedžiotas visas ortakynas, juo paprasčiausiai nepasinaudojo, tiesiog viską "užsiuvo" ir gyvendami apsieina puikiai be jo, kol kas niekas nepelyja.
Bet ką gali žinot, gal vis tik kažkam pavyks mane įkalbėti vėdintis priverstinai :) bet kokiu atveju visa info įdomi.
P.S. dabar kur gyvenam stovi rekuperatorius Vallox Ilmava 100, bet naudojam tik retkarčiais, nes ūžia ir ypač vakare girdisi, turbūt guolis parėjo, gal žinot kas galėtų pakeist?
Dėl Vallox remonto nežinau kas gali ventiliatoriaus guolius sutaisyti. Įtariu reikės ventiliatorių keisti, jei čia tikrai jis triukšmauja. Manau reikia pabandyti kreiptis į "Vallox" įrangos atstovus Lietuvoje t.y. "Onninen", bet bijau, kad jie pasiūlys keisti įrenginį, o ne jį remontuoti.
PanaikintiDėl vėdinimo įjungimo ir išjungimo skirtingi žmonės turi skirtingus pojūčius ir uoslę. Be to, prie tam tikro kvapo (slogaus oro) esančio name žmones pripranta ir nebejaučia kažkokio diskomforto ir tik atėjęs žmogus iš šalies gali pasakyti, kad su patalpos oru kažkas ne taip.
Kaip pvz. Važiuodamas pro vieną paukštyną visada toje kelio atkarpoje jausdavau žiauru kvapą, kurio negalėdavau pernešti ir vis stebėdavausi, kaip aplinkiniai žmonės ten gali gyventi. Pasirodo tie žmonės, gyvendami ne vienerius metus, prie to kvapo taip pripratę, kad jo visiškai neužuodžia :)
Atsakau namukui del visos vedinimo samatos.
PanaikintiMum viskas kainavo ~11 000Lt. Pats rekupas be keliu litu 5000Lt, paskui medziagos ir darbas.
Dėkui :) ketinu pasirengti vėdinimo vamzdžių planą pirminiam ortakyno pasiskaičiavimui, gal yra variantų kas galėtų padėti šiuo klausimu?
PanaikintiDėl esamo Vallox, tai forume skaičiau, suomiukai sėkmingai pasikeičia tuos guolius, ne problema, tik nėra laiko tuo patiems užsiimti, nes dabar pagrindinį visą dėmesį nukreipsim į savo naują projektą :)
Past neturiu kuo nors realiu paremtos nuomonės apie rekuperatorius, bet juk toli gražu ne visi stato juos į naujus namus. Ar visi nestatantys daro klaidą? Ar yra kažkokios bent teorinės charakteristikos namo, kada rekuperatorius pasidaro būtinas, o kada ne? Būtų smagu paskaityt nuomonę nusimanančio žmogaus.
AtsakytiPanaikintiLabas vakaras.
AtsakytiPanaikintiGaila kad zmones Lietuvoje taip mazai zino apie vedinima.
Į klausimą ar verta statyti rekuperatorių? Atsakymas būtų verta, bet tai nėra privalomas dalykas. Pavyzdys iš gyvenimo: bendradarbis prieš 3-4 metus pasistatė naują namą, įsirengė rekuperatorių (rotorinį). Prieš mėnesį rekupas sugedo, o įmonė, kuri prekiavo būtent šiuo modeliu spėjo bankrutuoti, tai beieškant kas galėtų sutaisyti bėga dienos, o vėdinimas neveikia. Tai jo pastebėjimas į gyvenimą su rekupu ir be jo, buvo toks: po kelių dienų be rekupo pradėjome jausti slogų orą namuose(nors ir vėdino per langus) ypač rytais, bet dabar po mėnesio jau pripratome - lyg ir normalu.
AtsakytiPanaikintiTad galima apibendrinti, kad jeigu namas nėra ant tiek sąndarus, kad pelyja sienos, rekuperatorius NĖRA BŪTINAS. Tiesiog gyvensime kaip dabartiniuose butuose, kvėpuodami "pridusintu" oru(karts nuo karto per langus pravėdindami). O jeigu norisi kokybiškesnio gyvenimo, tada VERTA statytis rekuperatorių ir visa laiką turėti šviežią orą namuose.
Iš vienos klientės girdėjau gerą klausimą:
Panaikinti"Klausykite, girdėjau, kad prie rekuperacinio vėdinimo galima priprasti ir po to labai sunku būna kitose patalpose, kur nėra vėdinimo?" :)
Atsakymas: Taip, manau prie komforto mes visi labai greitai priprantame ir būna sunku persėsti iš geresnio automobilio į prastesnį, arba pereiti iš daugiau apmokamo darbo į mažiau apmokamą...
Įdomumo dėlei - kokios pas patį projektuojamos mėnesio elektros sąnaudos grynai rekuperatoriui? Juk tikrai bandei skaičiuotis? :)
AtsakytiPanaikintiTaip skaiciavau.
PanaikintiJei priimti, kad irenginys veiks 12h per para maksimaliu nasumu tai jo suvartojama elektros energija bus 0,124kW x 12h x 0,51Lt/kw x 30d =23Lt/menesi.
Jei priimti, kad irenginys veiks 12h per para vidutiniu nasumu tai jo suvartojama elektros energija bus 0,033kW x 12h x 0,51Lt/kw x 30d =6Lt/menesi.
Skaiciuota jei bus naudojami rekuperatoriai su EC varikliais ir neivertintas elektrinio sildytuvo darbas ziemos metu. Elektrini sildytuva nejungsiu, nes ziemos metu kompensuosiu ipuciamo vesesnio oro nuostolius per sildymo sistema.
Jeigu Rego 400 palubinis tai ten ventiliatoriai galingesni jau stovi 165w x2. Pilnu rezemu dirbs 12h per para gauname kad menesiui kainuos 62.6Lt
PanaikintiZiurejau Domekt-REGO-400VE-EC
Panaikintijame stovi du varikliai po 70w.
Bet reiktu ziureti ne i maksimalu variklio galinguma o i varikliu SFP koeficienta ir ji dauginti ir darbinio oro kiekio m3/s, tada gaunat realu varikliu suvartojima tam tikrame taske.
Sis irenginys kai oro kiekis bus 300m3/h 100Pa suvartos 2x63W
Sandarų namą be priverstinio vėdinimo drįsčiau palyginti su namu be langų. Juk jie nėra būtini? Galima priprasti gyventi be langų? O nesandarų namą be priverstinio vėdinimo palyginčiau su namu kurio sienose yra skylės pro kurias išeina šilumos energija, bet šviesos šiek tiek yra.
AtsakytiPanaikintiVėdinimas namie ne vien dėl dregmės, bet pagrinde dėl CO2, jūs pasimatuokite kokia CO2 koncentracija yra namie ar pas Jūsų kaimyną, paskaitykite koks padidintos CO2 koncentracijos poveikis organizmui ir tada spęskite. Faktas vienintelis jei norite palaikyti optimalų CO2 kiekį turite pasirinkti ar Kiauras namas - naturali ventiliacija - dideli šilumos nuostoliai arba Rekuperatorius - sandarus namas - maži šilumos nuostoliai. Rekuperatorius kiaurame name prasmes neturi, tai pinigų švaistymas. Tad jei pažįstate kas turi rekuperatorių ir jo nenaudoja reiškia namas kiauras arba artimiausiu metu turės sveikatos-psichologinių problemų.
Pilnai Andriui pritariu.
PanaikintiSutikit, kad ne visiems patinka ar kita priežastis - ne visiems prieinamas priverstinis vėdinimas. Kaip ir bet kuris kokybiškas įrenginys turi savo kainą, todėl reikėtų pasiskaičiuoti ir nuspręsti ar reikalingas toks daiktas tavo namuose.
AtsakytiPanaikintiPriverstinis vėdinimas taipogi turi savo pliusų ir minusų. Teko girdėti kalbų ir apie kitokias ligas sukeliamas ypač sterilios aplinkos filtrais išvalomo oro namuose, kai vaikams išsivysto astmos ir įvairių formų alergijos.
Natūralaus vėdinimo šalininkams reikėtų pasiruošti ir tinkamai įsirengti namus, kad laisvai cirkuliuotų oras patalpose, neblogas straipsniuką su patarimais apie tai radau čia: http://www.meistras1.lt/meistro-patarimai/vedinimas
Nepritariu dėl kalbų apie priverstinio vėdinimo keliamas ligas. Būtent blogai vėdinamose patalpose, arba patalpose kur yra pelėsis gali išsivystyti astmos ir alergijos.
PanaikintiJei patalpoje randasi sergantis žmogus pvz. gripu, tikimybė susirgti kitam šeimos nariui yra ženkliai mažesnė tose patalpose, kuriose veikia priverstinis vėdinimas.
Taip pat, gali būti problemos jei nebus įrenginyje keičiamas oro filtras. Purviname filtre gali veistis velniai žino kas, bet čia tas pats, jei Jus laikysite kilimą, kurio niekad nesiurbsite.
Filtrą rekomenduočiau pakeisti bent 1-2 kartus per metus.
Dėl investicijų į vėdinimo sistemą, žinoma įvertinti savo galimybes ir įvertinti viso namo statybų sąmatą. Gerai rekuperaciniai vėdinimo sistemai reikėtų įsivertinti apie 8000Lt-12000Lt sumą. Neturint tokios sumos, siūlyčiau investuoti kokius 3000Lt bent į ortakius, nes persigalvojus ir atlikus apdailos darbus perdaryti bus jau sudėtinga. Rekuperatorių galima bus ir vėliau susimontuoti.
Tai vat, reikėtų kad kas nors paruoštų projektėlį dabar, kad išsivedžioti teisingai tuos vamzdžius ir būtų galima esant galimybėms ir poreikiui vėliau pasijungti :) Be to esant jau išvedžiotiems vamzdžiams pastebėjau, kad santykinai tas oras juda vamzdžiais ir be įrenginio, nors ir neįjungta sistema oras šiek tiek "vaikšto". Beje, labai gerai po gero dušo ar atsiradus netikėtiems kvapams greitai pašalinti minėtus veiksnius.
AtsakytiPanaikintiDar vienas dalykas, užkūrus krosnelę ir tuo pačiu pasinaudojant priverstinio vėdinimo sistema pastebėjom, kad šiluma greičiau pasiekia kitas patalpas, bet greitesniam efektui pasiekti turi vykti ir oro padavimas, ne tik ištraukimas, tad pilnas efektas gaunasi tik įjungus papildomą ventiliatorių šalia krosnelės :) Todėl mąstau įsirengti ortakius alternatyviam šildymui.
Orinis šildymas visai kita tema nei vėdinimas (ventiliacija) Jei labai taupant pinigus ir turint labai pigų šilumos šaltinį (kietą kurą kurį parsineši iš miško pats) tada galima rekuperatoriaus nestatyti, vietoj jo pastatyti du ventiliatorius (ištraukimo ir padavimo) po kokius 200-300lt. Žiemą per juos pūs šaltas oras, bet koks skirtumas ar per orlaides ar per ortakius? (šiuo atveju kiauro namo varianto nenagrinėju, sakykime, kad jis sandarus) Tada galima ir oro filtrų nestatyti, kad grūdintis įvairiomis kietosiomis dalelėmis :) Perspektyvoj bus galimybė įrengti rekuperatorių. Bet pradžioj atsakykite į klausimą ar Jūsų namas sandarus? Tada bus aišku ar išvis priverstinė ventiliacija Jūsų name duos apčiuopiamą naudą.
PanaikintiTai dar suprantu, kas yra šildymas ir vėdinimas :)) gal ne visai tiksliai pateikiau savo mintis.
PanaikintiDažniausiai rekuperacinės vėdinimo sistemos būna įrengtos taip, kad kambariuose įrengtas oro ištraukimas ir kažkur bendro naudojimo patalpose pvz. hole įrengiamas oro padavimas, vyksta atseit cirkuliacija, bet patalpoje kur stovi židinys ar krosnelė, reikėtų ir šviežio oro padavimo. Gal yra minčių kaip tą padaryti sandariai?
Na ventiliacija vyksta kitaip: oras paduodamas gyvenamuose kambariuose (kur reikia geriausios kokybės oro), o san mazguose, virtuvėje ir pagalbinėse patalpose ištraukiamas, jokios recirkuliacijos būti neturi: kiek paduodama oro į kambarius, tiek pat jo turi būti išmetama į lauką. (Tai yra esminis vėdinimo skirtumas nuo orinio šildymo) Jei daromas namie kaminas iškart namas gaunasi nesandarus, jei vistik norit išlaikyti sandarumą tai yra specialios krosnelės kurios ima orą iš lauko. Bet pasidomėkite jų kaina :)
PanaikintiNežinau, kaip dabar įrenginėja rekuperacines sistemas, bet name kur gyvenu (statytame prieš 10m) pas mus kambariuose visur yra IŠTRAUKIAMAS oras, kaip ir vonioje ir wc, o hole ir virtuvėje yra įrengtas ir oro padavimas (virtuvėj yra ištraukimas ties virykle ir atskirai padavimas).
PanaikintiDėl krosnelės ir kainos čia kita kalba. Aš klausiu, ar įmanoma padaryti sandarų oro padavimą prie tos vadinkim krosnelės?
Čia žemiau dar truputį info :)
Prieš kelis metus Danijoje atlikti tyrimai parodė, kad didžiausias oro teršėjas biuruose yra ne rūkymas, ne cheminių dažų išskiriami toksinai, o pati ventiliacijos sistema ir jos įrenginiai. Taigi įrenginiai, kurių paskirtis valyti orą ir vėdinti patalpas, yra vienas iš grėsmingiausių galimų oro teršėjų. Šviežias oras yra būtinas norint papildyti deguonies kiekį patalpose. Oro apykaita leidžia pašalinti iš patalpų dulkes, mikroorganizmus, drėgmę ir toksinus, kuriuos išskiria žmogaus organizmas, medžiagos ir buitiniai prietaisai. Tačiau „išeinantis“ iš patalpos oras „išsineša“ ir šilumą. Atsižvelgiant į tai, dažnai siūlomas sprendimas – rekuperacinės vėdinimo sistemos. Tačiau ir šių sistemų galimas poveikis sveikatai vis dar kelia nemažai ginčų. Mokslininkai nerekomenduoja gyvenamose patalpose instaliuoti priverstinių oro padavimo sistemų. Sveikam kambario mikroklimatui palaikyti optimalu būtų priverstinė oro ištraukimo sistema, kombinuota su natūralaus oro cirkuliacija. „Kvėpuojančios“ sienos, natūraliai apdirbti mediniai paviršiai ženkliai sumažintų priverstinės ventiliacijos būtinybę, o kartu – ir iš lauko patenkantį dulkių ir kitų teršalų kiekį, padėtų palaikyti sveiką, pastovų klimatą patalpose bei taupytų šilumą.
Dėl krosnelių: būna sandarios su specialiu oro paėmimu iš lauko.
PanaikintiDėl "kvėpuojančių sienų": Manau, kad tai yra šamanizmas ir toliau diskutuoti nematau prasmės.
tai išsiaiškinkite kaip ten turi būti su oro padavimu ar ištraukimu kambariuose, kaip turėtų būti tinkamai suprojektuota :)
Panaikintiteisingai kambariuose paduodamas oras, hole virtuvej, wc ištraukiamas, bet įdomu kaip yra geriausiai, kas atsakys, tema darosi karšta :))
Panaikintinamukas - atsakymą dėl oro padavimo ir ištraukimo manau rasite čia:
Panaikintihttp://raituzonamas.blogspot.com/2013/03/vedinimo-projektas.html
Dėl Danijos straipsnio:
PanaikintiKažkoks juokingas straipsnis sukurtas "kvėpuojančių sienų" šalininko. Rašo mokslininkai, kad rekuperacija kenkia žmogui, o kaip ir kokių būdu ji tai daro, nerašoma :)
Esu ir vienokią ir kitokią nuomonę girdėjęs, pakomentuokit.
AtsakytiPanaikintiIš san mazgų bei gartraukio orą šalinti tiesiai į lauką nes drėgnas oras kondensuosis rekuperatoriuje ar suvest viską per rekuperatorių?
Oras rekuperatoriuje kondensuotis turi, kondensacijos metu išsiskiria papildoma energija kuri šildo įeinatį ora. Aišku jei tas kondensatas užšala tai jau kita problema. Bet skirtingi rekuperatorių gamintojai tą problemą sprendžia skirtingai. Gartraukio oro išmetimas į lauką irgi klausimas įdomus, daug diskusijų vyksta, man tokį didelį šilto ir drėgno oro kiekį išmesti žiemą į lauką gaila (toks pats kiekis šalto ir sauso oro pateks į namą nes rekupratoriaus naudingumo kooficientas bus labai mažas, nebent didelis ir brangus rekuperatorius ir t.t.)
PanaikintiIš gartraukio siūlau mesti orą tiesiai į lauką.
PanaikintiIš san mazgų nėra toks drėgnas ten oras, kad jis kondensuotųsi ortakiuose. Žinoma ortakiai turi eiti šiltoje patalpoje.
Čia info apie uždarą ŽŠ su glikoliu: http://allegro.pl/glikolowy-gruntowy-wymiennik-ciepla-gwc-komplet-i3051662474.html . Gavau pasiūlymą kaina apie 6tūks.
AtsakytiPanaikintiAr teko paskaičiuoti kiek tokia sistema duos naudingos silumos energijos (kWh) pvz per sildymo sezona? Kaip kazkur Vilius rase tokia sistema jau beveik geoterminis sildymas tik reikia truputi ilgesnio zemes kolektoriaus ir pacio silumos siurbliuko. Tada is zemes silumnesis atiduoda siluma silumos siurbliui, o veliau pasildo ora einanti i rekupa kad tas neuzaltu ir grizta i zeme...
PanaikintiSveikas.jei ne karine paslaptis,tai kiek gi kainavo rekuperatoriaus isisrengimas namuose?dabar ziurineju kazkokia nauja sistema Lunos e2 (http://lunos.lt/individuali%C5%B3-nam%C5%B3-v%C4%97dinimas-su-rekuperacija),tai jos kaina apie 12k.Ten nera jokiu ortakiu,atrodo viskas paprasciau padaroma.Tad idomu koks butu kainos skirtumas.Dekui uz atsakyma.
AtsakytiPanaikintiSveikas Irmantai,
Panaikintikiek kainavo man visos rekuperacines sistemos įrengimas gal neminėsiu, nes dirbu toje srityje ir pirkau medžiagas už spec kainas.
Realiai, mano name padaryta rekuperacinė sistema kainuotų apie 10000-11000Lt su medžiagomis ir visais darbais.
Jūsų įdėta "Lunos" vėdinimo sistemos nuoroda yra visai kitoks vėdinimo sprendimas. Šilumos atgavimo klausimas vėdinant su tokia sistema bus sunkiai išsprendžiamas.
Kiekviename kambaryje bus prigręžiota į lauką skylių ir bus padaryti nemaži šalčio tiltai.
Vienintelis geras dalykas šios sistemos yra tas, kad ją nesunkiai galima instaliuoti jau po visų apdailos darbų ir turėti bent pakenčiamą vėdinimo sistemą kambariuose, kur buvo pamiršta išvedžioti normaliai vėdinimo ortakius.
Kiek yra paminėta klaidų, visas jas turiu už 15000Lt, rekuperatorius plokštelinis, visa sistema įrengta palėpėje, taip , kad ji išjungta didžiają metų dalį, be to triukšminga, gal ne tiek, kad keltų diskomfortą, bet girdisi rekuperatoriaus ventiliatoriai - persiduoda vibracija, bei pro angas ištraukiamas/ paduodamas oras. Vasarą kai karšta ji tik pakelia temperatūrą, žiemą reikia jungti šildytuvą, tai bereikalingi energijos nuostoliai todėl išjungiu. Iš san patalpų naturali ventiliacija ir jos pakanka (matyt namas nesandarus). Jei tai būtų kaip koks atskirai stovintis buitinis daigtas- parduočiau, net nesvyruodamas, dabar gi visa tai stovi kol sudūlės, po to išmesiu. Taip, kad įsirengiant reikia patiems praeiti mokymus, nes kol kas LT nėra jokių garantijų, kad jums darbus atliks kvalifikuoti specialistai išmanantys savo darbą.
AtsakytiPanaikintiPuiki diskusija.
AtsakytiPanaikinti2017 metai - ar mintis apie Rotacinio rekuperatoriaus pranašumus prieš plokštelinį nepakito atsiradus naujom technologijom? Kokios mintys apie grąžinamo oro srautų išleidimą į garažą, kad nereikėtų baimintis užšalimo ir naudoti elektrinį šildymą ir tuo pačiu džiovinti garažą (renkantis plokštelinį). Perteklinį slėgį siūlo išleisti sienoje įrengus angą su atgaliniu vožtuvu. Džiovinti garažą viso namo surenkama drėgme man skamba kiek skeptiškai.
Sveiki,
Panaikintitaip laikas bėga ir atsiranda naujos technologijos ir nauji techniniai sprendimai namo statybose. Vėdinimo srityje nepasakyčiau, kaip taip stipriai atsiranda naujų pokyčių, gal būt labiausiai tobulėja rekuperatorių valdymo automatikos, jų veikimo algoritmai, kad įrenginys veiktų kuo efektyvesniu ir taupesniu režimu.
Kaip standartas tapo "EC" ventiliatoriai ir retai kur berasite, kad koks gamintojas siūlytų su senoviškais daug elektros energijos vartojančius "AC" tipo ventiliatorius.
Mano nuomonė, dėl rotacinių rekuperatorių tikrai nepasikeitė ir kaip siūliau ankščiau, taip ir dabar sakau, kad mūsų klimatinėms sąlygoms tinkamiausias yra sprendimas yra su rotoriumi.
Su plokšteliniais rekupais, šildyti lauko orą, tam, kad rekupas neapšaltų ir galėtų veikti tikrai nemanau, kad ekonomiška, be to, tiekiamo oro temperatūros žiemos metu praktiškai neturite galimybės, kiek rekupas orą sušildė tiek ir sušildė, jei norėsite mažesnės tiekiamos temperatūros, gali to nepavykti padaryti.
Sveiki gyvi!buvau apsisprendes rekupa statytis o dabar galvoju jau jo nebestatyt.daug info apie ji neturiu..bet noriu ismananciu nuomones..nusipirkau maza namuka 100kw m. Atsiunte man pasiulyma: kaip galvojat su kaina:
AtsakytiPanaikintiLokalinė sąmata Lanksti kolektorine sistema
vnt kiekis suma eur
Medžiagos
Pūsto polietileno vamzdis, L=2000 vnt 2 80,00
Pūsto polietileno alkūnė 90° 160 vnt 3 35,00
Lankstus ortakis 7,5mm m 100 240,00
Kombinuota oro paskirstymo dėžė 2/75/10-160 vnt 1 190,00
Ortakių tvirtinimo detalės Kompl. 3 20,00
Difuzoriaus dėžutė, Ø 125 mm - 2 x Ø 75mm. vnt 8 100,00
Difuzoriai 125pad vnt 4 30,00
Difuzoriai 125istr vnt 4 30,00
Lankstus akustinis ortakis 165d pak 1 57,00
Rekuperatorius Renovent exelent 300 su Jungikliu 2m garantija vnt 1 1380,00
Darbai su skyliu grezimu vnt 1 500,00
Viso vnt 1 2550eu su nuolaida.SIaip namas nezinau ant kiek jis sandarus nes ne patys statemes bet is pazistamo tai sienas,pamatus apsilde normaliai nes patys darbu eiga stebejom.juodas lubas jau patys sildem 30cm vata..
Jei leidzia aukstis-darykit su skarda.
PanaikintiSveiki,
AtsakytiPanaikintiar projektuojat vėdinimo sistemas, ir gal galite savo email parašyti, dėkui
taip, projektuoju. Mano emeilą galite rasti paspaudę apačioje ant nuotraukos ir paspaudę nuorodą emeilas.
PanaikintiNuostabus blogas.
AtsakytiPanaikintisavo komentare (2013 m. kovo 13 d. 11:48) jus minejote kad
" Elektrini sildytuva nejungsiu, nes ziemos metu kompensuosiu ipuciamo vesesnio oro nuostolius per sildymo sistema."
- Gal galite patikslinti kaip jus kompensuosite tuos salto oro nuostolius? tiesiog naudosite namo sildymo sistema, ieinanciam saltam orui pasildyti?t.y. igonruosite salta ora? jei taip, ar nesukelia tai diskomforto?
- Kitas klausimas,kaip realus suvartojimas skiriasi nuo skaiciuoto teorinio?
- paskutinis klausimas- kaip sistema veikia karsta vasaros diena?ar galima isjungti rotoriu?