Lubų šiltinimas

Kol už lango turime gilią žiemą ir turime tokį vaizdelį:

aš po truputį pradėjau stogo šiltinimo darbus.
Šiltinamas bus ne stogas, o medinė perdenginio plokštė. Virš perdangos bus negyvenama ventiliuojama palėpė. Perdangos sumuštinis bus daromas toks (žiurint iš apačios):
1. Gipsas (apdaila)
2. Oro tarpas 120-160mm (tarpas vėdinimo ortakynui vedžioti, elektros laidams)
3. OSB plokštė 10mm
4. Armuota garo izoliacija aliuminizuota
5a. Akmens vata Paroc Extra 100mm
5b Akmens vata Paroc Extra 100mm
5c Akmens vata Paroc Extra 50mm
5d Akmens vata Paroc Extra 50mm
6.Viskas uždengta priešvėjine akmens vatos plokšte Paroc WAS35 30mm storio.
Viso akmens vatos storis 330mm .

Prie esamo stogo konstruktyvo buvo papildomai prisukti mediniai balkiai 100x50mm, kas 600mm žingsniu:

Kadangi stogas yra keturšlaitis, tai sunkiausiai yra prieiti prie stogo kampu. Ten visiškai nėra aukščio, todėl tenka izoliaciją kišti iš apačios it tik tada tvirtinti plėvelę su OSB plokšte:

Kitur buvo iškart dedama plėvelė ir OSB plokštė, o akmens vata buvo sudedama iš viršaus:

Plėvelė tarpusavyje buvo suklijuojama armuota aliuminio lipnia juosta. Taip pat, plėvele buvo klijuojama ir prie sienos t.y. su aliuminio lipnia folija. Nukritus temperatūrai lauke, lipni juosta sunkiai lipdavo prie sienos, todėl teko pasinaudoti fenu, kuriuo pašildžius lipni juosta labai gerai prilipdavo prie sienos.

Nepatogus kampas:

Prie stogo garo izoliacijos akmens vatos nepriglausdavome, kadangi palėpė turi būti gerai vėdinama. Stengdavausi palikti apie 3-5cm tarpą tarp stogo plėvelės ir akmens vatos. Vata atsiremdavo į šiltinto fasado putplastį, kuris buvo iškeltas virš murloto, taip sudarydama šiltą kampinį mazgą:

Suklotos WAS35 plokštės:

Vata labai lengvai pjaustosi ir gan lengvai dedasi į tarpus tarp gegnių. Tiesa, nors šį izoliacija nebeduria taip, kaip anksčiau durdavo stiklo vata, bet nuo vatos dulkių stipriai sudirginama gerklė ir pradedi galu gale nuo jos kosėti. Todėl pradėjau ieškoti respiratoriaus. Nusipirkau senukuose pigiausią respiratorių, bet jis buvo be vožtuvo, todėl negalėjau jo dėvėti t.y. tik užsidėjus rasodavo akiniai ir nieko negalėdavai matyti. Sekantį kartą nusipirkau geresnį "3M" respiratorių su atbuliniu vožtuvu.Šis buvo patogesnis, nors neteisingai kvėpuojant akiniai vis tiek rasodavo.

Grindų betonavimas

Pirmadienį, iš ryto, atvažiavo betonuotojai ir per vieną dieną išliejo viso namo grindis.
Betonas buvo pompuojamas štai tokiu siurbliu:

 

 ir į namą paduodamas vamzdžiu:

Paklotas betonas buvo šlifuojamas glaistymo prietaisu:

Turime jau tvirtą pagrindą po kojomis:

Prie langų, kur buvau padėjęs ekstrudinį polistirolą po terasiniu langu, betono storis gavosi per mažas, kad pilnai užlieti betonu putplastį. Vėliau, kai klosis parketlentė tą vietą išlyginsiu išlyginamuoju sluoksniu arba klijais.

Vonioje, kur bus dušas betono grindų lygį padarėme 2,5cm žemiau.

Sandėliukas su daržovių laikymo prieduobe:

Vėliau prieduobei uždengti bus padarytas apšiltintas dangtis.

Džiaugiuosi, kad pavyko šiemet padaryti užsibrėžtą tikslą t.y. išlieti grindis iki žiemos.
Sekantis etapas, kol leis oro temperatūra ruošiu lubas šiltinimui. Laukia tikrai nemažas darbas, kadangi priėjimas yra ribotas ir dirbti su šiltinimu bus nepatogu.

Grindinis šildymas

Name suprojektuotas grindinis šildymas. Projektą padarė vienas pažįstamas projektuotojas, tačiau darant grindinio šildymo projektą nebuvo įvertintas armatūros tinklo akių dydis t.y. buvau nusipirkęs armatūros tinklą, kurio akių dydis buvo 150x150mm., o grindinio šildymo projekte vamzdžių žingsnis buvo parinktas po 220 - 250mm., tai reiškia, bus sunkiau vedžioti vamzdyną.
Projektą per projektuoti padėjo "Wavin" prisitaikant prie esamo armatūros tinklo 150x150mm.
Vamzdžių žingsnis buvo daromas 150mm arba 300mm.
Grindinio šildymo projektas:

Taigi, ant pakloto polistirolo klojame politileno 200mk plėvelę. Visus sudūrimus klijuojame "skoču".
Ant plėveles klojame armatūros tinklo lapus 4mm storio 150x150mm tankumo. Tinklo lapus jungiame tarpusavyje persidengiant per vieną akį ir surišant viela. Kur susikerta 3 ir daugiau armatūros lapų, tai išpjaudavome su kampiniu šlifuokliu.

Armatūros tinklo galus būtina užlenkti į viršų, nes to nepadarius labai lengvai pažeisdavo polietileno plėvelė.

Grindiniui šildymui pasirinkau "Wavin" polibutileno PB "Flexus" 16x1,8 vamzdį su deguonies barjeru. Iš pradžių buvau maloniai nustebintas vamzdžio įpakavimo kompaktiškumu. Buvau suplanavęs samdyti transportą, kad atvežti 700m vamzdžio į objektą, bet pamatęs supakuotą ruloną 500m supratau, kad lengvai ji į talpinsiu į lengvąjį sedano automobilį. Taigi, be problemų pats atsivežiau 500m + 200m vamzdžius.
Vamzdžio rulonas:

Pats vamzdis labai lengvai lankstosi, ir kas yra įdomu, jam nebūtinas vamzdžio išvyniojimo prietaisas. t.y. vyniojant vamzdį nesidaro spiralės efektas. Su tokio vamzdžio rulonu 500m galėjau lengvai vienas dirbti. Svarbu, per daug neišvynioti ir nepalikti laisvo vamzdžio, nes tada gali susidaryti "barzda".

Svečių kambario išvedžiotas grindinis šildymas:

Svetainė su dar nenukarpytais dirželiais  :)  :

Ten, kur vamzdis kerta slenkstį ar kompensacinę siūlę, vamzdis įdedamas į šarvą. Šarvo galai izoliuojami, kad betonuojant grindis nepapultu betonas.

Vonia:

Vienas iš dviejų kolektorių su pajungtais vamzdžiais ir žymėjimais:

Kiekvieno žiedo ilgis buvo kruopščiai užrašomas, kadangi tos info vėliau prireiks balansuojant sistemą.
Vamzdžio šiek tiek liko t.y. iš nupirkto 700m vamzžio liko apie 50m.
Jei kam prireiks tokio vamzdžio galite likuti įsigyti iš manęs. Čia sąrašiukas medžiagų, kurios liko nuo statybų.

Kitą savaitę laukiu betonuotoju, kurie turėtų išlieti grindis.

Vidaus vandentiekis

Vidaus namo vandentiekį, kaip ir grindinį šildymą buvo seniai nusprendęs pasidaryti pats. Ilgai negalėjau apsispręsti kokio gamintojo vamzdyną naudoti, kad sistema būtų ilgaamžė ir kuo daugiau eliminuoti montavimo klaidos tikimybę.
Rinkausi tarp šių gamintojų:
 "Wavin Tigris Alupex",
"Tece flex" ir
"Uponor Pe-Xa" sistemos.
"Wavino" sistemos jungtys yra presuojamos su tarpinėmis, o "Tece" ir "Uponor" sistemos iš esmės yra panašios tik "Uponore" yra naudojamas specialus plastikinis atminties žiedas, kuris yra praplečiamas kartu su vamzdžiu ir vėliau jis pats užsispaudžia, o Tece yra praplečiamas tik pats vamzdis, o veliau ant jo užspaudžiamas su spec presu žalvarinis žiedas.
Aš pasirinkau "Teceflex"  vandentiekio sistemą.
Wavino neėmiau, nes jo fitinguose yra guminės tarpinės, kurias per klaidą blogai sukalibravus vamzdį gali lengvai nustumti tarpinę ir turėti ateityje bėdų.
Uponor neėmiau todėl, kad vamzdyną planavau vedžioti putplasčio sluoksnyje, todėl vamzdžio kaip ir nėra prie ko tvirtinti, o "Pe-Xa" vamzdis yra gan nelankstus, t.y. sulenkus jis turi savybę grįžti atgal į savo pradinę padėtį. Toks vamzdis gali lengvai iškilnoti man putplastį ir pridaryti papildomų darbų.
Pasirinktas "Tece flex universal" vamzdis yra daugiasluoksnis su aliuminio intarpu, kuris daug maž lieka sulenktoje padėtyje.
Vamzdžiams jungti reikalingi šie prietaisai t.y. vamzdžio plėstuvas ir žiedo užspaudėjas:

Šiuos įrankius pasiskolinau parduotuvėje iš kurios pirkau "Tece" vamzdyną.  Tiesa, dar reikėjo vamzdžio kirpimo žirklių, kurias nusipirkau pigiausias "Senuokuose" už 25Lt. Be žirklių tikrai būtų daug vargo karpyti tiesiai vamzdį.
Čia matome kaip plečiamas vamzdis:

vėliau su užspaudėju ant išplėsto vamzdžio užstumiamas žiedas:

Ant visų vamzdžių užmoviau 6mm thermaflex izoliacijos, ji tarnaus kaip papildoma izoliacija ir vamzdžio apsauga nuo pažeidimu. Darbas su šiais įrankiais buvo tikrai paprastas, greitas ir lengvas. Santechniku dirbau pirmą kartą. Per savaitgalį išvedžiojau visą vandentiekį ir privedžiau magistralinius vamzdžius iki grindų šildymo kolektorių.

Čia WC mazgas. Šone matosi "TEO" atvestas šviesolaidinio tinklo sumontuota pajungimo dėžutė:

Vonios kambarys:

 Kaip ir minėjau anksčiau, tuo pačių vamzdynu putplastyje atvedžiau grindų šildymo magistralinius vamzdynus:

Vamzdynas į katilinę:

Po vamzdynų sumontavimo reikėjo atlikti vamzdynų hidraulinį išbandymą. Tam tikslui iš "Goto" išnuomavau hidraulinį presą vandens užpylimui ir kompresorių to vandens išputimui. Nuoma kainavo 70Lt.
Vamzdynas buvo užpildytas vandeniu ir sukeltas slėgis iki 7bar slėgio. Toks slėgis buvo paliktas 2h ir slėgis negalėjo nukristi daugiau kaip 0,2bar:

Įsitikinus, kad viskas gerai su kompresoriumi buvo atgal išpustas iš sistemos vanduo, kad žiema vanduo neužšaltu:

Šie bandymai man atėmė nemažai laiko (1 diena) ir iš pradžių buvau nusiteikęs patikrinti vamzdyną tik su užpustu oru į sistemą, tačiau nepavykus gauti normalaus manometro ir pajungimo jungčių ir savaitgaliui atėjus šiltai lauko temperatūrai, nusprendžiau atlikti normalų hidraulinį bandymą su vandens presu. Dabar galėsiu ramiai miegoti ir toliau daryti grindų šildymą ir lieti betoną.
Tece sistema man kainavo apie 700lt brangiau už Wavin'o, bet nesigailiu ją pasirinkęs, nes tai buvo lengvai, patikimai ir idomiai montuojama sistema.
 

Grindų šiltinimas

Norint name šiltai gyventi, reikia namą šiltinti, šiltinti ir dar kartą šiltinti...  :)
Grindys šiltinu 100+50mm storio EPS100 putplasčiu. Prieš klojant putplastį labai svarbu gerai išlyginti grindų lygį. Nuo rostverko viršaus nuėmėm 10cm smėlio. Tai darėm todėl, kad dalis putplasčio (5cm) perdengtų rostverką, ten kur bus durų slenksčiai. Taip pat esu girdėjęs, kad gerai būtų, kad cokolio viršaus linija nesutaptų su grindu nuliu.
Čia matosi lyginamas gruntas miegamajame:

kolidorius:

svetainė:

Po lyginimo su vibroplokše, kuria išnuomavom iš "Goto" suvibravom gruntą. Ant viršaus buvo klojama juoda plėvele 200mk., o ant plėveles kelis sluoksnius putplasčio.

Ten kur eis vandentiekio vamzdynai, klojau 3 sluoksnius po 5cm t.y. prieš vamzdžių klojimą suformuojamas su 5cm putplasčiu takas:

Perimetru palei sienas klijavau 2cm, EPS50 putplasčio juosteles. Jas klijavau todėl, kad standartinės kompensacinės juostos gali būti per plonos. Sienos bus dar tinkuojamos, todėl kad tinkas neužliptų ant betono buvo pasirinktas storesnis 2cm putplasčio juostelės. Beje, taip gavosi ir pigiau, nei pirkti standartines kompensacines juostas. Perteklinį putplastį išliejus betoną labai lengvai nupjausime.

Vidaus elektra

Vidaus elektros instaliacija pradėjau dar tada, kai namas neturėjo stogo. Jei prastesnis lauke oras buvo, eidavau krapštytis į namo vidų su laidų vedžiojimu. Visa namo elektros instaliacija buvo suskirstyta į 15 atskirų grupių. Iki rozečių ir šviesos jungiklių elektros kabelius vedžiojau grunte, laidus įleidęs į apsauginius šarvus. Rozetėms vedžiau  plokščius "Lietkabelio" BVV-P 3X2,5 kabelius, o šviesos jungikliams  BVV-P 3X1,5 kabelius. Laidai, kurie buvo vedami į lauką, buvo naudojami su papildoma izoliacija CYKY 3x2,5 450/750V.

Visi laidai suvedami į WC patalpą, kur ir bus elektros skydinė:

Kertant rosverką su laidais kasdavomes po rostverku, arba kartais rostverką praštruobodavau:

Laidus nepamiršdavau sunumeruoti ir sužymėti:

Kabelis nutiestas iki atraminės sienelės, kad ateityje apšviesti laiptelius:

Kol kas sunaudojau kabelio apie 800m, bet manau, kad bus tikrai daugiau, kadangi, dar nemažai laidų sueis apšvietimo išbedžiojimui per lubas.