Terasos įrengimas

Dar praeitą pavasarį pasidariau terasai polius. Polius gręžiau su rankiniu grąžtu d125mm, pagal iš anksto pasiruoštą brėžinį:

Tarp polių dariau 140 - 150 cm tarpus, gylis apie120-130cm. Į poliaus vidų įmečiau kelis 10mm armatūros strypus, o per vidurį įstatydavau smeigę 14mm:

Vėliau, išlyginus pagrindą užtiesiau agroplėvelę, kad su laiku po terasa nepradėtų dygti žolė, o ant viršaus sumečiau statybinį laužą, pagrinde akmenys ir atliekos nuo klinkerinių trinkelių:

Aplink terasos kontūrą išklojau vėjos bortelius 1000x500mm. (p.s. nuotraukoje matomos tujos yra visai ne prie terasos projekto :) )
Ant paruoštų polių buvo klojamos medinės 50x150mm gegnės, kurias išlygiuodavau veržlėmis, kurias užsukdavau ant įbetonuotų smeigių:

Po balkių dėdavau dvi veržles ir vieną poveržlę, o išlygiavus iš viršaus taip pat užsukdavau veržlę su poveržle M14
Tarpai tarp polių buvo daromi tokie nemaži, todėl, kad terasos karkasą formavau iš dviejų lygių gegnių. Antro lygio balkius 42x92 klojau maždaug kas 35 - 40 cm atstumu viens nuo kito:

Viršutinius balkius prie apatinių prisukau su 6x190 medvaržčiais.
Ilgai negalėjau apsispręsti iš ko bus padaryta mano terasa, ar iš kompozitinių lentų, ar iš termomedienos. Pradėjus labiau analizuoti, man nepatiko kompozitinių lentų spalvų pasirinkimas, užbaigimo detalės, o ir kaina jų buvo panaši kaip termomedienos.  Be to, liečiant kompozito lentą ir termo medieną yra skirtumas - kompozitas labai jau panašus į plastmasę, o termo mediena kvepia degintu medžiu. Maumedžio kategoriškai nenorėjau dėti, nes pakankamai prisižiūrėjau pas pažįstamus, kaip jis nuo atmosferos poveikio šerpėtoja ar nudažytas lupasi. Aš pasirinkau termo pušį.
Kas yra termo mediena? Tai termiškai apdorotas medis, kuris aukštoje temperatūroje pakeičia savo savybes. Medis tampa stabilus atmosferos poveikiams, nepūva, sumažėja vandens absorbavimas, pašalinami sakai ir tt, plačiau apie termo medį galite paskaityti NV Group iš kur šią medieną ir pirkau.
Taigi nusipirkau terasos lentas LunaDeck2 Profix2 26x117   L=3900mm ilgio. Jei pirksite lentas, pasidomėkite karts nuo karto kokio ilgio jie šiuo metu turi lentas, kadangi mažo užsakymo nenori specialiai vežti, o ilgiai lentų gali kisti nuo 3000 - 5900mm ilgio. Tuo metu, kai nusižiūrėjau lentas, jie turėjo 5900mm ilgio lentas, kurias dedant man būtų ženkliai mažiau atliekų, deja atvažiavus pirkti ilgų lentų neturėjo ir teko pirkti trumpesnes. Šios lentos yra įdomios tuo, kad turi specialų Profix2  tvirtinimą t.y. lentos tvirtinasi paslėptu tvirtinimu ir medvaržčiai nesimato:

Su tokiu tvirtinimu darbas yra labai lengvas ir švarus. Medvaržčiai matosi tik pirmoje lentoje, kuria reikia pritvirtinti, o visos kitos lentos tvirtinasi plastikiniu kaladėlių pagalba:

Suklojus visas lentas lygiai visas nupjauname ir suformuoju karkasą išilginei lentai:

Taip pat sukonstruojamas laiptelio karkasas:

Kad laiptelis nesiremtų į trinkeles, po juo priklijavau plastikines juosteles:

Užbaigtas kraštas:

Visa terasą alyvuojama "Saicos special wood oil" medžio alyva:

Išeiga šios alyvos man gavosi beveik dviguba, nei rašo gamintojas. Nežinau, ar tai aš nemokėjau normaliai alyvuoti, ar tai mediena buvo labai labai sausa ir viska sugėrė.
Po žiemos, ten kur gulėjo sniegas terasos lenta šiek tiek pakeitė spalvą ir pavasarį planuoju nualyvuoti dar kartą:

Čia mano užbaigta terasa, rezultatu likau labai patenkintas:

Apie kainas:
19m2 ploto terasos 3,1m x 6,0 m kaina su poliais ir visom medžiagomis man gavosi 5500lt t.y. apie 289Lt/m2 + malonus darbas :)

Oro kokybė gyv. name - eksperimentas

Šį eksperimentą dar atlikau praeitais metais žiemą, tačiau vis nerasdavau progos apie šį bandymą aprašyti.
Bandymo tikslas: Patikrinti kaip gyvenamojoje patalpoje (miegamajame) keičiasi oro kokybė, kai patalpos vėdinamos ir kai nevėdinamos. Šis bandymas tikiuosi padės atsakyti žmonėms į klausimą, kuri užduoda manau nė vienas, ar verta investuoti į namo rekuperacinę sistemą? 
Bandymo eiga: Iš darbo laboratorijos pasiskolinau CO2 matuoklį "HD37B17D", kurio pagalba galėjau patalpoje išmatuoti CO2 (anglies dioksido) kiekį, drėgmę ir temperatūrą. Eksperimentas truko trys paras.
Pirmoji para - name pilnai išjungtas vėdinimas;
Antroji para - namie pilnai išjungtas vėdinimas;
Trečioji para - namie įjungta rekuperacinė vėdinimo sistema.

Kad aprašyti tolimesnius bandymo rezultatus norėčiau priminti šiek tiek teorijos.

Norint patalpoje turėti pakankamą mikroklimatą ir komfortą reikia, kad CO2 (anglies dioksido) koncentracija ore neviršytų 1000ppm.

CO2 patalpoje skleidžia žmonės, gyvūnai, augalai, kompiuteriai, tai yra šalutinis šilumos išsiskyrimo produktas. Didelė CO2 koncentracija sukelia žmogaus blogą savijautą, mažina aktyvumą, darbingumą, atsiranda mieguistumas, galvos skausmas.

Patalpų oro kokybė pagal CO2 lygį skirstoma į keturias kategorijas: IDA – 1 yra aukščiausia (t.y. oro kokybė geriausia), o IDA – 4 – žemiausia. Šios kategorijos nustatomos pagal CO2 kiekio lauko ir vidaus ore santykį.

Categories of Indoor Air According to EN13779

Catergory	Description	CO2 level ppm	Outside Air m3/h/person
IDA 1	High indoor air quality	< 400	> 54
IDA 2	Medium indoor air quality	400-600	36-54
IDA 3	Moderate indoor air quality	600-1000	22-36
IDA 4	Low indoor air quality	> 1000	<22

Optimali patalpoje santykinė drėgmė rekomenduojama 40-60 procentų. Žmogaus savijauta labai priklauso ir nuo patalpos temperatūros  t.y. prie mažesnės drėgmės ir žemesnės temperatūros žmogus jausis šilčiau, nei prie tos pačios temperatūros su aukšta santykine drėgme.

Taigi, pirmoj eilėj išsimatavau CO2  lygi lauke, nes jei blogas lauke oras, tai kokia prasmė vėdinti ? :)

Prietaisas parodė CO2 = 440 ppm ir 68% santykinę drėgmę.

Pirmą parą išjungus namie vėdinimą ir palikus miegamajame prietaisą rezultatus gavome tokius:

Miegamojo plotas yra 17m2, nakvojo du žmonės. CO2 koncentracija kambaryje per naktį padidėjo nuo 743ppm iki 1339ppm. Drėgmė padidėjo nuo 42% iki 51,5%.

Dieną kambaryje žmonių nebuvo, patalpa nebuvo vėdinama (buvo tik paliktos atviros miegamojo durys), tai CO2 koncentracija nukrito iki 811 ppm. Manau, kad CO2 pasiskirstė į kitus kambarius.

Antrą parą vėdinimo taip pat nejungiau. Po nakties miegamajame rezultatai buvo tokie:

 

CO2 koncentracija padidėjo nuo 811ppm iki 1724ppm, drėgmė pakito nuo 52% iki 56%. Matome, kad oro kokybė per naktį pablogėjo dvigubai (naktis buvo rami, ne aktyvi ;-)  )

Trečią parą buvo paleistas vėdinimas t.y. vėdinimo įrenginio našumas buvo paliktas 40%.

Per dieną, kai namie nebuvo žmonių CO2 koncentracija nukrito iki 611ppm, drėgmė iki 39,5%.

Per naktį miegamajame CO2 koncentracija nepadidėjo daugiau kaip 857ppm, drėgmė pakito iki 42,9%.

Išvados: Jei prietaisas nemeluoja, matome, kad nevėdinamame name oro kokybė gali pablogėti labai greitai. Žinoma, oro kokybė labai stipriai priklauso nuo patalpos dydžio ir žmonių kiekio esančių toje patalpoje. Kuo patalpos tūris bus didesnis, tuo ilgiau išliks oro kokybė geresnė.

Drėgmės kiekis nevėdinamoje patalpoje taip pat matome, kad po truputi didėja.