Klinkerinių trinkelių klojimas

Trinkelių klojimo darbai sklype prasidėjo pavasarį, iškart po Velykų. Meistrus pradėjau ieškoti žiemos pabaigoje ir buvau sutaręs, kad atėjus palankiems orams ateina pas mane darbuotis. Deja, atėjus laikui, meistreliai dingo ir prisikviesti pas save jų negalėjau. Teko operatyviai ieškoti kitų trinkelių klojėjų. Sezono pradžioje surasti laisvą meistrą buvo gan sunku, terminai buvo po 1,5 mėn į priekį. Galu gale sutariau su draugo vienu pažįstamu, vardu Olegas, kuris apsiėmė pakloti klinkerio trinkeles. Deja, bet su šiais meistrais man nepasisekė t.y. dirbo jie gražiai, tik be galo lėtai. Pradėję dirbti pavasarį jie apie 200 m2 trinkelių sugebėjo iškloti tik rugpjūčio mėnesiui. Žiūrint į jų darbą atrodė, kad moku jiems ne už atliktus darbus, o už prasėdėtas objekte dienas. Realiai dirbo vienas darbininkas ir vienas pagalbinis, pats Olegas organizuodavo statybinių medžiagų ar įrankių atvežimus.
Kainą už klinkerio trinkelių sudėjimą su Olegu suderėjome pradžioje neblogą t.y. 30 Lt/m2 ir 12 Lt už 1 m bortelio iš to pačio klinkerio klojimą, tačiau pradėjus kloti trinkeles ir man reikalaujant, kad tarp trinkelių liktų tarpai, darbuotojai kainą užkėlė iki 38 Lt/m2. Aš vis tiek neturėjau kitur žemesnes kainos kaip 40 Lt/m2, tad sutikau su šiuo pabrangimu.
Klinkerio trinkeles pasirinkome rudas, pagamintas Estijoje, "Wienerberger Terra Care Cotta" II rušies. Pasirinkome jas, kadangi gavome už neblogą kainą t.y. 42 Lt/m2. II rušies trinkeles buvo su gamykliniais nedideliais įbrėžimais, bet nemažai pasitaikydavo ir tokių:

Tarp atvykusių II rušies trinkelių labai daug buvo trinkelių su apdaužytais kraštais. Kadangi palei takelių kraštus buvau suplanavęs kloti bortelius iš tų pačių stačiai paguldytų trinkelių, tai visos brokuotos trinkeles ten ir suėjo. Pagrindiniam įėjimui ir įvažiavimui paėmiau tas pačias trinkeles tik I rūšies už 57 Lt/m2.
Gėlynų formavimui ir pagrindiniams laiptams pasirinkome I rušies brangias šviesiai geltonos spalvos vokiškas trinkeles "Wienerberger Husum Gelbunt" Už šias trinkeles teko pakloti 115 Lt/m2. Šios rūšies trinkeles buvo visos lygios ir gražios. Neradau nei vieno nuskilusio kampo.
Kodėl pasirinkau klinkerį, o ne betonines trinkeles? Todėl, kad nenorėjau dėti pilkų trinkelių, o  spalvotos betoninės trinkelės laikui bėgant gan greitai prarandą spalvą. Klinkerio trinkelės neįgeria purvo, taip kaip betoninės. Deja, bet už klinkerio trinkelių sudėjimą meistrai ima brangiau už darbą, kadangi jos yra nelygios ir be užlaidų. Klinkerio plytelės labai sunkiai pjaustosi, dėl jų kietumo greitai dėvisi pjovimai diskai, šviesiosios mano trinkelės buvo be galo kietos ir aplamai sunkiai pjovėsi.
Taigi, sklype nuimamas perteklinis gruntas, išlyginamas smėlis ir ant viršaus pilama skalda, o vėliau ant viršaus akmens dulkės. Po kiekvieno etapo vibruojama.

Kadangi trinkelės klojamos su tarpeliais, o vaikštant per jas gali jos iškart išsikraipyti, tai paklojus kažkokią dalį trinkelių iškart ant viršaus buvo užtrinama granito dulkėmis.

Aplink namą formuojame 1 metro pločio vaikščiojimo taką.

Prie terasos formuojami lenkti 0,8 m pločio takeliai

Iš šviesių trinkelių formuojami įėjimo į namą laiptai

Įėjimas iš pastogės

Užbaigti laiptai

O čia pradedamas formuoti pakeltas gėlynas. Gėlyną norėjome suformuoti aukštesni, todėl pakėlėme apie 30 cm.

Nuo terasos toliau formuojamas vingiuotas takelis. Palei takelio kraštus išvedami laidai būsimiems pastatomiems šviestuvams. Kadangi trinkelių klojimo darbai labai užsitęsė, tai lygiagrečiai buvo atliekami ir gerbūvio bei žolės sėjimo darbai, bet apie tai aprašysiu kitame skyrelyje.

Prie terasos, lygiai taip pat kaip ir iš namo priekio buvo formuojamas antras gėlynas

Čia suformuoti laiptai į lauko sandėliuką

O čia pilnai užbaigtas įvažiavimas ir gėlynas

įėjimo takelis

Gatvėje įvažiavimas išklotas iš paprastų betoninių trinkelių. Betoninės trinkelės nuo klinkerio trinkelių atskirtos trapu.

Pasirinktomis trinkelių spalvomis likome labai patenkinti. Trinkelės labai šauniai derinosi prie namo pamato ir šviesaus stogo pakalimo. Išklojus trinkeles, į namus ženkliai mažiau pradėjo nešiotis smėlis ir purvas.

Lauko židinys

Sveiki,
senokai jau dariau naują kokį įrašą, bet aš tikrai dar niekur neprapuoliau, tiesiog vasarą prie namo taip smagu krapštytis, kad namo grįžti tik saulei nusileidus ir prie kompiuterio tampa sunku prieiti :)
Gyventi savo name, turėti gabalėlį žemės ir kasdien matyti, kaip auga tavo pasodintas augalas ar žolė yra didelis džiaugsmas ir manau daugelis su manimi sutiks.
Lauke jau nuveikta labai nemažai gerbūvio darbų ir artimiausiu laiku planuoju aprašyti šias tėmas:
-lauko židinio įrengimas;
- fasadinės tvoros įrengimas;
- vartų ir vartelių įrengimas;
- terasos įrengimas;
- fasado klijavimas "meldorfer" klinkerinėmis plytelėmis;
- trinkelių įrengimas;
- namo ir sklypo apšvietimas;
- žolės ir augalų įrengimas;
- bandymai su namo rekuperacine vėdinimo sistema;
- na ir suomiškos pirtelės įrengimas. Šio darbelio laukiu nesulaukiu, bet kol kas šie darbai nukelti vėlesniam laikui.
Taigi aprašau nuo pradžių.
Lauko židinio vieta buvo numatyta dar namo projektavimo stadijoje. Jam buvo suprojektuotas ir padarytas pamatas, taip pat išmūrytas "Schiedel" dvigubas kaminas. Vienas kaminas skirtas vidaus židiniui, o kitas d200mm skirtas lauko židiniui. Plačiau apie kamino įrengimą Jus rasite aprašyta čia.
Židinį nusprendėme pasukti 90 laipsniu kampu į terasos pusę. Tai buvo nestandartinis sprendimas, bet galiu iškart pasakyti, kad šiuo sprendimu labai džiaugiamės, kodėl - aprašysiu vėliau. Kadangi židinys pasisuko, tai teko praplatinti židiniui pamatuką.

Židinio apdailai pasirinkome klinkerinę plytą "WF IMPULSE Sao Paulo" 210x100x50mm vandersandengroup , kurias pirkau iš "Dasfa ir ko".
Židinio įrengimu rūpinosi meistras vardu Rytis. Žmogus labai įdomus, savotiškai keistas, bet labai kruopštus.

Priminsiu, tos kamino "ausis" tai kamino aptarnavimo durelės, kurias reikėjo kažkaip paslėpti, bet tuo pačiu ir palikti priėjimą prie jų. Apačioje matosi kamino kondensato vamzdeliai, beje iš jo tikrai bėga (nedaug) kažkoks tamsus skystis.

Ten, kur plytos kabo, kad nenaudoti sąramos buvo naudojama speciali detalė, vadinama "Bautopu"
Plačiau apie "Bautopo" montavimą rasite bautsystem.com Svarbu, sumontavus sąrama negalima medines atramas nuimti dar kelias savaites, kol mūro mišinys neįgavo savo stiprumo.
Plytos buvo mūrijamos su mūro mišiniu "Weber M75/7"

Čia jau paruošta vieta pakuros pamatui lieti. Metalinius kampuočius sudėjome vietoj armatūros:

Matosi jau paruošta pakuros vieta. Iešmų laikiklį su rankenėlėmis nusipirkau senukuose:

Pakuros vidus buvo klojamas iš šamotiniu geltonu plytu. Tarpusavyje jos buvo klijuojamos molio ir smėlio mišiniu. Nuotraukoje matote granitinę plokštę, kuria į mūrijome ir iš jos padarėme lentyną. Įdomiausiai yra tai, kad šios plokštės viena pusė yra poliruota ir glotni, o kita grubi. Sušlapinus  plokštę vizualiai abi pusės atrodo panašiai. Kadangi tą dieną lijo lietus, tai mano meistras Rytis sugebėjo sumontuoti plokštę atvirkščiai t.y. blogąją puse į viršų. Atvykęs iš darbo ir pamatęs išdžiuvusią pilką plokštę aš gerokai nustebau. Dar nespėjus klijams sustingti plokštė buvo demontuota. Tiesa, taip gavosi, kad plokštė buvo per ilga ir vienas jos galas buvo pjaunamas ir apvertus pjautas galas atsidūrė gerojoje pusėje ir negražiai atrodė. Teko kreiptis į Anatolijų, kuris man montavo vidaus židinio travertino akmenį, kad jis nušlifuotų ir nupoliruotų plokštės kraštus.

Čia matosi užbaigtas pakuros vidus ir atramėlės iešmo laikikliui:

Židinio apdaila dar neužbaigta, bet židiniu jau galima naudotis:

Tiesa, meistras man minėjo, kad šamotinės plytos gali turėti nuodingų medžiagų, todėl geriausiai būtų, kad pirmus kelis kartus ugniakure nebūtų gaminamas maistas, taigi taip mes ir padarėme, pirmą maistą išbandėme kepti tik po kokio penkto kūrenimo.
Bemūrijant toliau židinio apdailą paaiškėjo labai nemalonus dalykas, kurio labai bijojau t.y. mums pritrūko klinkerio plytų dviems židinio eilėms. Kadangi, šios plytos buvo vežamos tik pagal užsakymą, Lietuvoje jų niekur neradau, todėl teko kreiptis į tiekėjus, kad atvežtų 80vnt. plytų. Dėl tokio mažo kiekio, niekas nenorėjo su manimi prasidėti. "Dasfa ir ko" taip pat labai ilgai delsė, kol galų gale pažadėjo atvežti. Teko sumokėti kelis šimtus litų už plytų išpaletavimą, bet po gero 1,5mėn. man vis dėlto pavyko jas gauti :) Atvykęs Rytis per dieną užbaigė savo darbą:

Montavimo darbai man atsėjo 2100Lt.
Bendrai visas židinys su kaminu atsėjo man apie 6000lt.
Istorijos pradžioje minėjau, kad džiaugėmės, kad apsukome židinį į terasos pusę, dėl to, kad pasirodo vyraujantys vėjai yra pietvakarių, o taip stovintis židinys yra praktiškai visada užuovėjoje ir dūmai nevirsta lauk iš pakuros. Taip pat, kūrenant ugnį labai maloniai sklinda šiluma į terasos pusę, kur šaltais rudenio vakarais bus galima terasoje pasišildyti.

Vidaus durys

Vidaus duris mes pasirinkome tamsiai rudos spalvos laminuotas lenkų gamintojo "Porta system" iš serijos "VERTE" Šį gamintoją Lietuvoje atstovauja įmonė UAB "Morita".
Esu šio gamintojo duris turėjęs anksčiau pas save bute ir jų kokybe buvau pilnai patenkintas.
Taigi, iš "Moritos" užsisakiau vidaus duris į kambarius ir kelias stumbdomas baltas duris į virtuvę ir drabužinę.
Viso už 10 durų su staktomis, rankenomis ir atvežimu sumokėjau 7500lt.
Kadangi tokias duris buvau montavęs anksčiau pats, tai ir name jas nusprendžiau susimontuoti taipogi savo jėgomis.
Staktų storis yra reguliuojamas ir montuojasi gan viskas paprastai. Svarbu gerai išlygiuoti su gulsčiuku ir padaryti statramsčius, kad montavimo putos nedeformuotu pačios staktos:

Pati stakta lengvai susisuka medvarščiais:

Stakta prie sienos nesitvirtina jokiais varžtais, ji laikosi tik ant montavimo putų. Putas reikia pirkti mažai plečiančias ir purškiant putas svarbu nepersistengti. Geriau sustingus pirmam putų sluoksniui, ten kur pritruko putų jas galima dapurkšti.

Čia įstatytos WC ir sandeliuko durys:

Darbo kambario durys:

Jei siena yra labai stora tai staktoms yra specialus praplatinimas, kuris leidžia praplatinti pačią staktą:

O čia tambūro durys:

Su šitom durimis turėjau daug vargo. Kadangi angos aukštis buvo nestandartinis ir duris su stakta teko užsakinėti paaukštintas. Šias duris reikėjo ypatingai gerai išlygiuoti pagal vertikalią, deja to gerai aš nepadaręs iš pirmo karto, man durys gerai neužsidarė. Teko vieną kraštą demontuoti t.y. išpjauti putas ir per naują montuoti staktą. Galutiniam variante, šios durys vis tiek nelabai gerai stovi t.y. tarpinėje padėtyje durys pačios užsidarinėja.
Su virtuvės ir drabužinės stumdomomis durimis taip pat buvo šiokios tokios problemos. Gamintojas, gamindamas duris suklydo ir pagaminto per siauras ir per žemas visas duris. Taip pat ir rankena buvo įstatyta ne ta, kuria mes užsakinėjome. Šaunu yra tai, kad be didelių ginčų pardavėjas sutiko pagaminti ir atvežti naujas duris. Tiesa, papildomai naujų durų vėl teko laukti apie 1,5mėn:

Apie stumdomų durų mechanizmo montavimą, buvau aprašęs čia.
Kad paslėpti viršuje esantį bėgelį ir mechanizmą, pas baldininką, kuris mums gamino virtuvę užsakėme dvi baltas plokštes, kurių pagalba viskas gražiai pasislėpė.

Virtuvės įrengimas

Virtuvės baldus užsisakėme pas nestandartinių baldų gamintoją vardu Algis. Jo kontaktus gavau iš bendradarbės, kuri ji ir rekomendavo. Virtuvės baldus gaminome iš MDF dažytos baltai plokštės, o durelės buvo filinguojamos. Stalviršis buvo pasirinktas kuo natūralesniu medžio spalvų, rezultatu ir ir baldų kokybe likome labai patenkinti.
Taigi, vieną dieną, praėjus po užsakymo 5 savaitėms, suvažiavo visi baldai ir svetainė buvo visa užversta virtuvės baldais:

Iš pradžių buvo montuojamos apatinės visos spintelės. Mechanizmai pasirinkti "Blum'o"

Virš lango romanetės pritvirtinimui buvo pagamintas dekoratyvinis plintusas, toks pats, koks buvo daromas plintusas virš pakabinamų spintelių:

Ten, kur buvo kampas ir susijungė du stalviršiai, buvo padarytas gražus suleidimas. Jokio plintuso toje vietoje mes nenorėjome. Siūlė buvo užtepta silikonu:

Čia pilnai sumontuota visa virtuvė, liko tik suklijuoti plyteles tarp viršutinių spintelių ir stalviršio:

Plautuvę pasirinkome juodo granito spalvos gamintojas "franke". Kažkodėl daugelis gąsdino, kad ant juodos spalavos labai matysis nešvarumai ir kalkės, tačiau kol kas labai gerai ši kriauklė valosi, o ir purvo ant jos nelabai ir matosi (name nėra pastatytas vandens minkštinimo filtras).
Čia galutinis virtuvės vaizdelis. Visais brėžiniais ir virtuvės projektavimu užsiėmė mano žmonelė Lilija:

Žinoma, naujoje orkaitėje išbandėme kaip kepa"dorado"  žuvis, vos neprarijau liežuvio.....    :)