Vėdinimo projektas

Pasidariau savo namo vėdinimo projektą. Name bus minimaliai natūralaus vėdinimo šachtų, kadangi bet kuri šachtą ar kaminas tai papildomas šilumos nuostolių taškas.
Kadangi katilinėje bus statomas kondensacinis dujinis katilas, jam yra reikalinga viena natūralaus vėdinimo šachta - to reikalauja dujininkai. Na ir žinoma katilinėje yra padarytas kaminas katilo dūmams išmesti virš stogo. Ilgai svarsčiau, ką daryti su virtuvės gartraukio išmetimu ar jungti prie rekuperatoriaus spec. penktos atšakos ar jungti išmetimą į atskirą šachtą. Nusprendžiau vis dėlto jungtį gartraukio išmetimą į atskirą kamino šachtą. Kodėl?  Todėl, kad rekuperatoriaus "penktoji" ašaka šilumos neatgauna, per ją šalinamas oras neeina per šilumokaitį (per gartraukį šalinamas oras  yra užterštas ne vien kvapais bet ir riebalais, kurie yra kenksmingi šilumokaičiui. Aktyvavus ištraukimą per penktą atšaką atitinkamai bus mažiau traukiama iš kitų patalpų, o tai reiškia stipriai sumažės rekuperacija ir žiemos metu tiekiamas oras bus mažai pašildomas šilumokaityje ir teks nemaža apkrova elektriniam šildytuvui, kuri planuoju naudoti minimaliai arba visai išjungti nustatęs "vasaros" režimą.
Taigi, pradžiai apskaičiavau oro kiekio poreikį kiekvienam kambariui:

 Rekuperatorių planuoju kabinti katilinėje. Šviežio oro paėmimo ir šalinamo angos buvo padarytos sienoje, kai dar buvo keliamas namo mūras. Į sieną  buvo įleistos ortakių gilzės:

Darant name rekuperaciją, pagrinde yra dvi ortakių išvedžiojimo schemos:
I.  Oro tiekimo ir šalinimo skirstytuvai yra montuojami kiekvienoje gyvenamoje patalpoje (miegamasis, svetainė, vaikų kamb), iš WC ir virtuvių daromas tik ištraukimas, į koridorių tik padavimas.
II. Oro tiekimo skirstytuvai yra įrengiami tik gyvenamose patalpose be ištraukimo, o ištraukimas daromas tik WC, vonioje ir virtuvėje. Koridoriaus patalpa yra kaip migruojanti pratekančiajam orui iš gyv. patalpų į užterštas.
Ir pirmą ir antrą schema yra gera, montuotojai siūlantys vieną ar kitą schemą yra abipusiai teisus.
Aš stengiuosi laikytis pirmos schemos įrengimo dėl šių priežasčių:
a)  Įrengus pagal II schemą tarp patlpų privalo vaikščioti oras t.y. duryse turi būti įrengtos pratekėjimo grotelės arba durys turi turėti bent apačioje 1,5cm tarpą. Basom kojom stovint prie uždarų durų gali justi skersvėjį ir trauką;
b) Įrengus II schemą nukenčia garso izoliacija tarp patalpų;
c) Noriu, kad patalpose būtų nepriklausomas vėdinamas t.y. į tą pačią patalpą ir paduodu ir ištraukiu orą. Kaip sakoma"savas kvapas yra savas kvapas" :)
d) Lyginant I schemos įrengimo kaštus su II schemos kaštais mes labai nedaug išbranginame sistemą t.y. prisideda keletas metrų vamzdyno, bet tai lyginant su visos rekuperacijos įrengimu yra labai nedaug. II schema yra labai gerai tada, kai patalpose nėra aukščio ir ortakyno norima vedžioti minimaliai.
Vėdinimo projektas:

Cinkuotos skardos ortakius visus vedžiosiu po apšiltinta perdanga, vėliau visur bus montuojamos gipso lubos. Maksimalus aukščio praradimas bus 160mm. Tose vietose, kur kertasi du vamzdžiai bus naudojamos kryžmės. Tai yra spec. detalė kuri leidžia prasilenkti dviems vamzdžiams nesumažinus toje vietoje aukščio.
Pats rekuperatorius bus su rotaciniu šilumokaičiu  300m3/h našumo ir 1kw elektriniu šildytuvu. Modelis "Komfovent Domekt-REGO-400VE-EC-C4plus"
Įrenginys turi ekonomiškus EC variklius, kurių valdymo galimybės yra labai plačios. Prie įrenginio atsivesiu TCP/IP internetinį kabelį, kad ateityje galėčiau pajungti prie PC ir iš jo valdyti vėdinimo įrenginį.
Taip pat, yra viena labai svarbi ir gera funkcija, kuri nieko iš principo nekainuoja, bet apie kuria daugelis pamiršta - tai "OVR funkcija" Jos veikimo principas:
OVR - tai įrenginio ketvirtas greitis, kuris yra laisvai programuojamas ir aktyvuojamas nuotoliniu būdu. Jei tarkim, įrenginys veikia minimaliu našumu arba visiškai yra išjungtas, aš nuėjęs į WC arba į vonią ir uždegęs šviesą, rekuperatorius iškart pasileidžia "OVR" užprogramuotu našumu. Šį funkcija yra aukščiausio prioriteto ir paleidžia įrenginį net jei jis yra išjungtas. Mano atveju, kadangi yra du WC, aš nusivedu laidus iki įrenginio iš kiekvieno san mazgo ir juos su dubliuosiu. Neprametus elementaraus dviejų gyslų laido šios funkcijos neturėsite.
Prie įrenginio montuoju triukšmo slopintuvus. Ant oro padavimo linijos montuosiu galingą pertvarinį stačiakampį STS triukšmo slopintuvą. Jis slopiną triukšmą kelis kart daugiau lyginant su apvaliais triukšmo slopintuvais. Ištraukimui iš patalpų turėtų pakakti ir apvalaus slopintuvo.
Ant šviežio oro paėmimo montuoju uždaromą motorizuotą sklendę, kuri užsidarys kai bus išjungtas rekuperatorius. Ant oro išmetimo užtenka atbulinio vožtuvo.
Oro srauto reguliavimo sklendes stengiausi suprojektuoti tokiose vietose, kad ateityje, kai bus užsiūtas gipsas prie jų būtų galima prieiti. Man pavyko jas visas sukišti į sieninę spintą, kur nesimatys lubose sumontuotos aptarnavimo durelės.
Aš niekaip nesuprantu, kodėl virtuvinių gartraukių gamintojai taip mažai gamina gartraukius su išneštais ventiliatoriais arba visai be ventiliatoriaus. Nekenčiu, kai virtuvinis gartraukis siaubingai triukšmauja. Dėl to, planuoju gartraukio ventiliatorių TD-500/160 įrengti WC virš lubų, o prieš ventiliatorių planuoju įrengti apvalų triukšmo slopintuvą. Kokį naudosiu gartraukį dar nesu apsisprendęs, kadangi tokių gartraukių, be ventiliatoriaus yra labai mažai arba jie kainuoja brangiau, nei su tais integruotais ventiliatoriais. Vienas iš galimų variantų Soler Palau gartraukis
Svarstau net tokį variantą, pirkti elementarų pigų gartraukį su ventiliatoriumi ir tą ventiliatorių išlupti.
Daryti gartraukį, veikiančio ant recirkuliacijos  su angliniais filtrais nesvarsčiau. Man nelabai patinka, kai gartraukio oras gražinamas atgal į patalpas, kadangi su oru atgal į patalpas gražinama ir nemažai drėgmės. Beje, anglinių filtrų eksploatacija nėra labai pigi.

Jei Jums reikia pagalbos dėl rekuperacijos projekto padarymo ar įrengimo Jūsų name ar bute kreipkitės, galėsiu padėti ;-)

Vėdinimas - teorija

Šiuolaikinis sandarus namas (tokį mes siekiame pastatyti) negali apsieiti be priverstinio vėdinimo. Deja daugelis žmonių statydami namus vis dar mano, kad vėdinimas name yra labiau komforto reikalas, o ne būtinybė. Siekdami padaryti namą eikvojanti kuo mažiau šilumos energijos, statome sandarius šiltus langus, šiltiname ir sandariname namo "dėžutę", taip pat daroma kuo mažiau natūralių ventiliacinių šachtų, kadangi bet kuri šachtą yra nemažas šilumos nuostolis. Neturint priverstinio vėdinimo belieka kambarius vėdinti atsidarius langus, taip išleidžiant žiemą į lauką brangią šilumą. Kartais toks vėdinimo būdas yra nepakankamas ir prasideda problemos su pelėsio atsiradimu. Nesant priverstiniam vėdinimui į namo vidų yra ženkliai didesnė oro infiltracija iš lauko (pvz. įjungtas gartraukis, tada lauko oras į namą patenka per nesandarumus). Žiemos metu, taip papildomai apkrauname šildymo sistemą, nors tuos šildymo kaštus pridedam namo šildymui, o ne vėdinimui.
Mano darbas jau ne vienerius metus yra susijęs su vėdinimu. Pasistengsiu čia išdėstyti savo nuomonę, dėl ko kartais žmones nusivilia įsirengę priverstinę vėdinimo sistemą. Pabrėžiu, kad tai yra tiktai mano nuomonė ir nebūtina jos traktuoti kaip taisyklę:
1. Blogas namo vėdinimo projektas, techninis sprendimas. Yra prigalvota įvairių namo vėdinimo sistemų, kurios manau buvo kuriamos siekiant turėti rinkoje išskirtinumą, bet jokių būdu ne siekiant vartotojui ekonomijos. Tokios sistemos kaip:
*"Aereco" - paduoda orą į patalpas per spec. orlaides ir ištraukia orą per ištraukimo ventiliatorių arba turbiną;
*įvairus decentralizuoti rekuperatoriai, kur per tą pačią skylę ir traukia orą ir pučia jį atgal į patalpas. Kaip pvz. "Lunos", "Meltem", "Mitsubishi" ir kt. Šie įrenginiai montuojami į kiekvieną patalpą, ar   pakeičia jie orą, labai didelis klausimas, kadangi oras pučiamas-traukiamas toje pačioje vietoje. Vienintelis šių sistemų privalumas yra tas, kad nereikia vedžioti ortakių ir yra alternatyva tiems, kas visai neįsirengė name vėdinimo.
Šios aukščiau išvardintos sistemos kartais kainuoja labai panašiai arba net brangiau už normalią rekuperacinę centralizuotą namo vėdinimo sistemą, o kokybišką orą su šia įranga labai abejoju ar turėsite.
2. Vėdinimą instaliuojančio (projektuojančio) montuotojo nepakankama kvalifikacija. Įrengus per mažus ortakius, per silpnus triukšmo slopintuvus, ar oro skirstytuvus prasideda problemos su sistemos triukšmu. Vartotojas vargsta su triukšmu, kol galiausiai iš vis išjungia visą sistemą.
3. Blogas rekuperatoriaus tipo pasirinkimas. Lietuvoje labai stipriai yra propaguojami ir reklamuojami priešpriešinių srautų plokšteliniai rekuperatoriai. Taip, jų naudingumo koeficientas yra deklaruojamas labai nemažas, bet deja mūsų klimatinėms sąlygoms jie visiškai netinkami. Jie bijo minusinės temperatūros ir, kad išvengti užšalimo reikalauja papildomų eksploatacinių kaštų, arba tenka žiemos metu, kai vėdinimo labiausiai reikia, laikyti rekuperatorių išjungta. Rekomenduoju rinktis rotacinius rekuperatorius. Jų naudingumas nenusileidžia priešpriešinių srautų plokšteliniams rekuperatoriams, o ir šaltam žiemos orui yra nereiklus. Rotacinis šilumokaitis teoriškai gali šiek tiek pasimaišyti šalinamo oro į tiekiamą orą, bet tai yra labai mažas kiekis t.y. tik 1,0 - 1,5% užteršto oro. Daugelį žmonių tai gąsdina ir atstumia nuo rotoriaus pasirinkimo, bet pagalvokite apie tai, kad atidarydami WC duris jus oro sumaišote pro duris šimtus kartu daugiau.
4. Rekuperatoriaus ne ekonomiški elektros varikliai. Šiuolaikiniai rekuperatoriai gaminami su labai mažai eikvojančiais varikliais EC arba DC tipo. Pasirenkant įrenginį siūlau į tai atkreipti dėmesį. Be to, EC tipo varikliai turi ženkliai daugiau galimybių valdyme.
5. Jei name yra apšiltinta perdanga, o ne stogas, jokių būdu nesugalvokite išvedžioti ortakius šaltoje palėpėje. Pagalvokite logiškai, kokio storio jus šiltinote perdangą ir kokio storio izoliuojami palėpėje einantys ortakiai. Dažniausiai izoliacijos storis neviršija 50 mm. Per taip įrengtą palėpės ortakį Jus ne tik turėsite didelius šiluminius nuostolius, bet ir bus problemų su kondensatu ortakio viduje. Taip instaliuotos sistemos nebus galima išjungti žiemos metu, nes šiltas patalpos oras kils pro difuzorių ir ortakyje atvėsęs kondensuosis jo viduje.
 
Sekančiame poste pasistengsiu apžvelgti savo namo vėdinimo projektą.

Lubų šiltinimas II

 Tamsiais žiemos vakarais toliau šiltinu namo lubas. Jau sudėta apie 36m3 vatos. Tam sugaišau apie 1,5mėn. Laiko nemažai, bet ir dirbdavau vakarais maždaug po 3 val. na ir žinoma laisvais šeštadieniais. Be vatos sudėjimo reikėdavo priauginti 100mm balkius, sukloti plėvelę ir prie jos prisukti OSB plokštes. Dirbant vienam, šie darbai einasi ne taip greitai kaip norėtųsi, padedant žmonai ar draugams darbai paspartėdavo kelis kart.
Pastatyta židinio kapsulė labai padėdavo šaltais žiemos vakarais. Pakūrenus kelias valandas svetainės-virtuvės patalpose turėdavau +5C _ +7C, kai už lango turėdavome -15C.

Armuota aliuminio juosta, su kuria klijavau  plėvelę prie mūro puikiai atlaikė šalčius. Buvo labai svarbu, ją klijuojant pašildyti su fenu.

Kuo toliau dirbi, tuo daugiau sugalvoji kaip supaprastinti darbus.
Iš pradžių dariau taip: priaugindavau balkius, prie jų prikaldavau armuotą plėvelę, tvirtindavau OSB ploktę.  Tada vatą visą eidavau kloti iš viršaus. Deja, toks metodas gan sudėtingas, kadangi viršuje mažai vietos, reikia taikyti kur galim užlipti, o kur ne, reikia susikelti visą vatą į viršų, kas irgi reikalauja nemažai pastangų.
Dabar sugalvojau darbus atlikti tokia eiga: priaugindavau balkius, tada iš apačios susikeldavau vatos plokštes į viršų ir padėdavau ant gegnių, vėliau iš apačios suklodavau tarp gegnių ir balkių vatą ir tik tada prikaldavau plėvelę su OSB plokštėmis. Į viršų užlipdavau tik sukloti likusias vatos plokštes ir sudėti kietą WAS35 vatą.
Čia vaizdas prieš klojant plėvelę:

Tambūro lubų viršus ir užbaigtas kraštas. Toliau matosi stogo pakalimo lentelės:

Viename palėpės aukščiausiame kampe sugalvojau įrengti sandėliuką. T.y. vietoj kietos Was35plokštės paklojau lentas. Laikančias sienas iškylančias virš šiltalo apšiltinau taip pat iš visų pusių.

Kažkas manęs buvo klausęs kaip tiksliai vėdinsis palėpė.
Čia matosi išorinės sienos šiltalas (neoporas) nedaleistas iki stogo plėvelės. Pro šias angas turi oras patekti į palėpę:

O čia matosi stogo plėvelėje išpjauta anga, per kuria turi išeiti oras ir drėgmė. Tokios angos padarytos viršutiniuose tarpuose tarp gegnių:

O čia manojo upelio vaizdelis. Pasirodo šis upeliukas čiurlena neužšaldamas ir žiema. Tikra smaguma:

Židinys

Prieš Kalėdas užgriuvę Lietuvėlę šalčiai  ir sniegas padarė statybose darbą nebemalonu. Suskubau užsakinėti ugniakurą, kuri jau buvau labai seniai nusižiūrėjęs. Židinistai  pažadėjo per 2-3 savaites atvežti iš Austrijos ir sumontuoti.
Kad neprailgtų atvykstančio židinio laukimas, su žmona ir draugais išvykome prasiblaškyti ir slidinėti į Austrijos kalnus. Per kelias dienas kalnai ir slides išpūtė iš galvos visus rūpesčius apie statybas, darbus ir kt. reikalus. Pamiršdavau net kuri yra savaitės diena... :) Iš kelionės grįžau pilnas naujų jėgų ir pasiilgęs statybų. Nekantravau, kada vėl galėsiu prisukti kokią OSB plokštę... Čia keletas matytų vaizdų iš kalnų:

Deja, bet grįžus iš atostogų nuotaiką sugadino židinistai. Žadėtas ugniakuras dar nebuvo atvykęs į Lietuvą ir tiekėjas net negalėjo įvardinti kada jį gausiu. Į prašymus patvirtinti atvykimo datą  galiausiai gavau kontaktus, kas yra atstovas "Austroflamm" ugniakurų ir tipo pats aiškinkis kada gausi...
Galu gale, vietoj 2-3sav. gavau savo ugniakurą po beveik 6 savaičių.Nuostabus terminų laikymasis...
Ugniakurą pirkau Austrų gamybos "Austroflamm 65x57K", durys atveriamos. Man labai patinka pakeliamas židinio stiklas, dėja papildomai 2000lt už šį malonumą aš pagailėjau pinigų ir paėmiau su atidaromomis, bet sandariomis durimis.

sumontuotas ugniakuras ir pajungtas prie Shiedel RondoPlus 180 kamino.

 

Ugniakuro apačioje yra šviežio oro sandari uždarymo sklendė. Man labai svarbu buvo rasti kuo sandaresnį ugniakurą, kadangi per kaminą namas turi nemažus šiluminius nuostolius ir tokia sklendė turėtų padėti nuostolius sumažinti.

Sklendės šonai su sandarinimo tarpinėmis.

Pirmas veikėjas, kuris įvertino židinio skleidžiamą šilumą buvo Tonis.

Kokia bus galutinė židinio apdaila dar nėra iki galo nuspręsta, bet forma daug maž pasirinkta tokia, kokia radome viename iš supermama forumo puslapių:

Vėliau, nuo židinio planuoju nuvesti kelis izoliuotus ortakius į kitus kambarius ir ventiliatoriaus pagalba ten pūsti šiltą židinio orą. Kol kas nenusprendžiau, kur paslėpti ventiliatorių su filtru.

Lubų šiltinimas

Kol už lango turime gilią žiemą ir turime tokį vaizdelį:

aš po truputį pradėjau stogo šiltinimo darbus.
Šiltinamas bus ne stogas, o medinė perdenginio plokštė. Virš perdangos bus negyvenama ventiliuojama palėpė. Perdangos sumuštinis bus daromas toks (žiurint iš apačios):
1. Gipsas (apdaila)
2. Oro tarpas 120-160mm (tarpas vėdinimo ortakynui vedžioti, elektros laidams)
3. OSB plokštė 10mm
4. Armuota garo izoliacija aliuminizuota
5a. Akmens vata Paroc Extra 100mm
5b Akmens vata Paroc Extra 100mm
5c Akmens vata Paroc Extra 50mm
5d Akmens vata Paroc Extra 50mm
6.Viskas uždengta priešvėjine akmens vatos plokšte Paroc WAS35 30mm storio.
Viso akmens vatos storis 330mm .

Prie esamo stogo konstruktyvo buvo papildomai prisukti mediniai balkiai 100x50mm, kas 600mm žingsniu:

Kadangi stogas yra keturšlaitis, tai sunkiausiai yra prieiti prie stogo kampu. Ten visiškai nėra aukščio, todėl tenka izoliaciją kišti iš apačios it tik tada tvirtinti plėvelę su OSB plokšte:

Kitur buvo iškart dedama plėvelė ir OSB plokštė, o akmens vata buvo sudedama iš viršaus:

Plėvelė tarpusavyje buvo suklijuojama armuota aliuminio lipnia juosta. Taip pat, plėvele buvo klijuojama ir prie sienos t.y. su aliuminio lipnia folija. Nukritus temperatūrai lauke, lipni juosta sunkiai lipdavo prie sienos, todėl teko pasinaudoti fenu, kuriuo pašildžius lipni juosta labai gerai prilipdavo prie sienos.

Nepatogus kampas:

Prie stogo garo izoliacijos akmens vatos nepriglausdavome, kadangi palėpė turi būti gerai vėdinama. Stengdavausi palikti apie 3-5cm tarpą tarp stogo plėvelės ir akmens vatos. Vata atsiremdavo į šiltinto fasado putplastį, kuris buvo iškeltas virš murloto, taip sudarydama šiltą kampinį mazgą:

Suklotos WAS35 plokštės:

Vata labai lengvai pjaustosi ir gan lengvai dedasi į tarpus tarp gegnių. Tiesa, nors šį izoliacija nebeduria taip, kaip anksčiau durdavo stiklo vata, bet nuo vatos dulkių stipriai sudirginama gerklė ir pradedi galu gale nuo jos kosėti. Todėl pradėjau ieškoti respiratoriaus. Nusipirkau senukuose pigiausią respiratorių, bet jis buvo be vožtuvo, todėl negalėjau jo dėvėti t.y. tik užsidėjus rasodavo akiniai ir nieko negalėdavai matyti. Sekantį kartą nusipirkau geresnį "3M" respiratorių su atbuliniu vožtuvu.Šis buvo patogesnis, nors neteisingai kvėpuojant akiniai vis tiek rasodavo.

Grindų betonavimas

Pirmadienį, iš ryto, atvažiavo betonuotojai ir per vieną dieną išliejo viso namo grindis.
Betonas buvo pompuojamas štai tokiu siurbliu:

 

 ir į namą paduodamas vamzdžiu:

Paklotas betonas buvo šlifuojamas glaistymo prietaisu:

Turime jau tvirtą pagrindą po kojomis:

Prie langų, kur buvau padėjęs ekstrudinį polistirolą po terasiniu langu, betono storis gavosi per mažas, kad pilnai užlieti betonu putplastį. Vėliau, kai klosis parketlentė tą vietą išlyginsiu išlyginamuoju sluoksniu arba klijais.

Vonioje, kur bus dušas betono grindų lygį padarėme 2,5cm žemiau.

Sandėliukas su daržovių laikymo prieduobe:

Vėliau prieduobei uždengti bus padarytas apšiltintas dangtis.

Džiaugiuosi, kad pavyko šiemet padaryti užsibrėžtą tikslą t.y. išlieti grindis iki žiemos.
Sekantis etapas, kol leis oro temperatūra ruošiu lubas šiltinimui. Laukia tikrai nemažas darbas, kadangi priėjimas yra ribotas ir dirbti su šiltinimu bus nepatogu.

Grindinis šildymas

Name suprojektuotas grindinis šildymas. Projektą padarė vienas pažįstamas projektuotojas, tačiau darant grindinio šildymo projektą nebuvo įvertintas armatūros tinklo akių dydis t.y. buvau nusipirkęs armatūros tinklą, kurio akių dydis buvo 150x150mm., o grindinio šildymo projekte vamzdžių žingsnis buvo parinktas po 220 - 250mm., tai reiškia, bus sunkiau vedžioti vamzdyną.
Projektą per projektuoti padėjo "Wavin" prisitaikant prie esamo armatūros tinklo 150x150mm.
Vamzdžių žingsnis buvo daromas 150mm arba 300mm.
Grindinio šildymo projektas:

Taigi, ant pakloto polistirolo klojame politileno 200mk plėvelę. Visus sudūrimus klijuojame "skoču".
Ant plėveles klojame armatūros tinklo lapus 4mm storio 150x150mm tankumo. Tinklo lapus jungiame tarpusavyje persidengiant per vieną akį ir surišant viela. Kur susikerta 3 ir daugiau armatūros lapų, tai išpjaudavome su kampiniu šlifuokliu.

Armatūros tinklo galus būtina užlenkti į viršų, nes to nepadarius labai lengvai pažeisdavo polietileno plėvelė.

Grindiniui šildymui pasirinkau "Wavin" polibutileno PB "Flexus" 16x1,8 vamzdį su deguonies barjeru. Iš pradžių buvau maloniai nustebintas vamzdžio įpakavimo kompaktiškumu. Buvau suplanavęs samdyti transportą, kad atvežti 700m vamzdžio į objektą, bet pamatęs supakuotą ruloną 500m supratau, kad lengvai ji į talpinsiu į lengvąjį sedano automobilį. Taigi, be problemų pats atsivežiau 500m + 200m vamzdžius.
Vamzdžio rulonas:

Pats vamzdis labai lengvai lankstosi, ir kas yra įdomu, jam nebūtinas vamzdžio išvyniojimo prietaisas. t.y. vyniojant vamzdį nesidaro spiralės efektas. Su tokio vamzdžio rulonu 500m galėjau lengvai vienas dirbti. Svarbu, per daug neišvynioti ir nepalikti laisvo vamzdžio, nes tada gali susidaryti "barzda".

Svečių kambario išvedžiotas grindinis šildymas:

Svetainė su dar nenukarpytais dirželiais  :)  :

Ten, kur vamzdis kerta slenkstį ar kompensacinę siūlę, vamzdis įdedamas į šarvą. Šarvo galai izoliuojami, kad betonuojant grindis nepapultu betonas.

Vonia:

Vienas iš dviejų kolektorių su pajungtais vamzdžiais ir žymėjimais:

Kiekvieno žiedo ilgis buvo kruopščiai užrašomas, kadangi tos info vėliau prireiks balansuojant sistemą.
Vamzdžio šiek tiek liko t.y. iš nupirkto 700m vamzžio liko apie 50m.
Jei kam prireiks tokio vamzdžio galite likuti įsigyti iš manęs. Čia sąrašiukas medžiagų, kurios liko nuo statybų.

Kitą savaitę laukiu betonuotoju, kurie turėtų išlieti grindis.