Bandymo tikslas: Patikrinti kaip gyvenamojoje patalpoje (miegamajame) keičiasi oro kokybė, kai patalpos vėdinamos ir kai nevėdinamos. Šis bandymas tikiuosi padės atsakyti žmonėms į klausimą, kuri užduoda manau nė vienas, ar verta investuoti į namo rekuperacinę sistemą?
Bandymo eiga: Iš darbo laboratorijos pasiskolinau CO2 matuoklį "HD37B17D", kurio pagalba galėjau patalpoje išmatuoti CO2 (anglies dioksido) kiekį, drėgmę ir temperatūrą. Eksperimentas truko trys paras.
Pirmoji para - name pilnai išjungtas vėdinimas;
Antroji para - namie pilnai išjungtas vėdinimas;
Trečioji para - namie įjungta rekuperacinė vėdinimo sistema.
Kad aprašyti tolimesnius bandymo rezultatus norėčiau priminti šiek tiek teorijos.
Norint patalpoje turėti pakankamą mikroklimatą ir komfortą reikia, kad CO2 (anglies dioksido) koncentracija ore neviršytų 1000ppm.
CO2 patalpoje skleidžia žmonės, gyvūnai, augalai,
kompiuteriai, tai yra šalutinis šilumos išsiskyrimo produktas. Didelė CO2 koncentracija sukelia žmogaus blogą savijautą, mažina aktyvumą, darbingumą, atsiranda mieguistumas, galvos skausmas.
Patalpų oro kokybė pagal CO2 lygį skirstoma į
keturias kategorijas: IDA – 1 yra aukščiausia (t.y. oro kokybė geriausia), o
IDA – 4 – žemiausia. Šios kategorijos nustatomos pagal CO2 kiekio lauko ir
vidaus ore santykį.
Categories
of Indoor Air According to EN13779
Catergory
|
Description
|
CO2 level
ppm
|
Outside
Air m3/h/person
|
IDA 1
|
High
indoor air quality
|
< 400
|
> 54
|
IDA 2
|
Medium
indoor air quality
|
400-600
|
36-54
|
IDA 3
|
Moderate
indoor air quality
|
600-1000
|
22-36
|
IDA 4
|
Low indoor
air quality
|
> 1000
|
<22
|
Optimali patalpoje santykinė drėgmė rekomenduojama 40-60 procentų.
Žmogaus savijauta labai priklauso ir nuo patalpos temperatūros t.y. prie mažesnės drėgmės ir žemesnės
temperatūros žmogus jausis šilčiau, nei prie tos pačios temperatūros su aukšta
santykine drėgme.
Taigi, pirmoj eilėj išsimatavau CO2 lygi lauke, nes jei blogas lauke oras, tai kokia prasmė vėdinti ? :)
Prietaisas parodė CO2 = 440 ppm ir 68% santykinę drėgmę.
Pirmą parą išjungus namie vėdinimą ir palikus miegamajame prietaisą rezultatus gavome tokius:
Miegamojo plotas yra 17m2, nakvojo du žmonės. CO2 koncentracija kambaryje per naktį padidėjo nuo 743ppm iki 1339ppm. Drėgmė padidėjo nuo 42% iki 51,5%.
Dieną kambaryje žmonių nebuvo, patalpa nebuvo vėdinama (buvo tik paliktos atviros miegamojo durys), tai CO2 koncentracija nukrito iki 811 ppm. Manau, kad CO2 pasiskirstė į kitus kambarius.
CO2 koncentracija padidėjo nuo 811ppm iki 1724ppm, drėgmė pakito nuo 52% iki 56%. Matome, kad oro kokybė per naktį pablogėjo dvigubai (naktis buvo rami, ne aktyvi ;-) )
Trečią parą buvo paleistas vėdinimas t.y. vėdinimo įrenginio našumas buvo paliktas 40%.
Per dieną, kai namie nebuvo žmonių CO2 koncentracija nukrito iki 611ppm, drėgmė iki 39,5%.
Per naktį miegamajame CO2 koncentracija nepadidėjo daugiau kaip 857ppm, drėgmė pakito iki 42,9%.
Išvados: Jei prietaisas nemeluoja, matome, kad nevėdinamame name oro kokybė gali pablogėti labai greitai. Žinoma, oro kokybė labai stipriai priklauso nuo patalpos dydžio ir žmonių kiekio esančių toje patalpoje. Kuo patalpos tūris bus didesnis, tuo ilgiau išliks oro kokybė geresnė.
Drėgmės kiekis nevėdinamoje patalpoje taip pat matome, kad po truputi didėja.
